ebiontai (< hebr.), viena pirmųjų ankstyvosios krikščionybės krypčių, žydai krikščionys.
Tikėjo vieną Dievą Kūrėją, Jėzų Kristų laikė pranašu, kuriame įsikūnijo Šventoji Dvasia, Jeruzalę garbino kaip Dievo namus. Laikėsi judėjų apeigų ir papročių, praktikavo asketizmą. Turėjo savo Evangelijas aramėjų kalba (neišliko), iš Naujojo Testamento pripažino tik Evangeliją pagal Matą.
Istorija
Ebionitų judėjimas kilo 1 a. antroje pusėje Palestinoje. Vėliau ebionitai persikėlė į Siriją. 4 a. dalis susiliejo su gnostikais. Ebionitus kaip eretikus mini Bažnyčios Tėvai (Irenėjas Lionietis, Eusebijas Cezarėjietis ir Tertulijonas).
656
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.