Adamkãvičius Edvardas, Adomkẽvičius, Adamkẽvičius 1888 03 30Pikeliai (Židikų vlsč.) 1957 05 10Worcester (palaidotas Brocktone, Masačusetso valstija), Lietuvos karo veikėjas. Divizijos generolas (1937). 1914 Sankt Peterburge baigė Vladimiro karo mokyklą. 1912–18 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje (štabo kapitonas), dalyvavo I pasaulinio karo kovose, sužeistas. 1918 02–04 Lietuvių atskirojo bataliono Rovne vadas. 1918 10 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1918 12 Krašto apsaugos ministerijos Rikiuotės skyriaus viršininkas. 1919 03–05 ir 09 ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. Nuo 1919 10 Kauno bataliono (nuo 1919 12 Septintasis pėstininkų pulkas) vadas.
Edvardas Adamkavičius
E. Adamkavičius (centre) su kariuomenės vadu S. Raštikiu (kairėje) ir V. Žiliu (20 a. 4 dešimtmetis; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene, pasižymėjo Giedraičių mūšyje (1920 11). 1921–22 ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. 1922–28 Biržų ir Biržų apskrities karo komendantas. 1928–30 Devintojo pėstininkų pulko vadas. 1930 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1930–35 Trečiosios, nuo 1935 Antrosios pėstininkų divizijos vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 paleistas į atsargą. 1944 pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo DP stovykloje. 1949 atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, įsikūrė Worcesteryje (Masačusetso valstija), dalyvavo vietos lietuvių veikloje.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinas (1920), Gedimino (1924) ir Vytauto Didžiojo (1930) 3 laipsnio ordinai.
1718