eksteriorizãcija (lot. exterior – išorinis), perėjimas nuo išgyvenimų, minčių prie išorinės arba praktinės veiklos. Vyksta per darbo ir kūrybos procesą, realizuojant idėjas, planus, mintis, siekius. Eksteriorizacija svarbi mokymosi procesui (praktiškai pritaikytos žinios geriau įsisąmoninamos). Eksteriorizacija turi įtakos interiorizacijai.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.