eksterorecèpcija (lot. exter – išorinis + receptio – priėmimas), išorės poveikių jutimas ir suvokimas. Padeda organizmams prisitaikyti prie aplinkos, joje orientuotis. Tam tikrų eksterorecepcijos rūšių tobulumas priklauso nuo jų svarbos gyvūnų rūšies gyvenime: tamsoje gyvenantys gyvūnai turi silpną regą, bet gerus kitus jutimus (echorecepcija). Eksterorecepcijos funkcijas atlieka jutimo sistemos, kurias sudaro jutimų organai (akis, ausis), nerviniai branduoliai smegenų kamiene ir didžiosios pusrutulių žievės sensorinės sritys.
1868
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.