El Greco (El Grèkas), El Greco, tikr. Domenikos Theotokopulos 1541Fodele (prie Herakliono) 1614 04 07Toledo, ispanų tapytojas. Graikų kilmės. Manoma, mokėsi pas Kretos ikonų tapytojus. Apie 1560 išvyko į Italiją, gyveno ir kūrė Venecijoje, Romoje. Mokėsi pas Tiziano. Tapė religines kompozicijas, portretus, peizažus. Ankstyvosioms kompozicijoms ir portretams įtakos turėjo italų tapytojų Michelangelo, Rafaelio, Tiziano, J. Bassano kūryba. 1577 išvyko į Ispaniją; gyveno Madride, vėliau Toledo.
El Greco. Piemenėlių pagarbinimas (aliejus, 1605–10, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Ispanijoje susiformavo savitas, artimas manierizmui El Greco stilius: realybės motyvai jungiami su fantastiniais ir mistiniais, vaizduojamos ekstaziškos vizijos, perteikiami dramatiški išgyvenimai (Kristaus apnuoginimas 1578, Šventoji Šeima, apie 1590–95), žmonių atvaizdai išilgintų proporcijų, veidai jausmingos egzaltuotos išraiškos, pabrėžiamas pirmas planas, kuriame vaizduojamas pagrindinis veiksmas (Grafo de Orgazo laidotuvės 1586–88). Koloritui būdinga ryškios, vadinamosios šaltosios gamos spalvos (žalia, mėlyna, violetinė, purpurinė, balzgana), disonansiniai jų deriniai. Vėlyvuosiuose paveiksluose (nuo 1590) žmonių atvaizdai labai išilgintų proporcijų, atsisakyta natūros dėsnių paisymo, sustiprėjo dramatizmas, būdinga energinga pastozinė tapybos maniera (Toledo vaizdas 1595, Piemenėlių pagarbinimas, apie 1605–10, Apokalipsės penktojo atspaudo atplėšimas 1608–14, Laokoontas 1614, Šv. Dvasios nusileidimas 1614).
El Greco. Fray Felixas Hortensio Paravicino (aliejus, 1609, Dailės muziejus Bostone)
Portretuose perteikė jausmų, išgyvenimų sudėtingumą, dramatizmą (Dama su kailio apykakle, apie 1577–78, Kardinolas Don Fernando Niño de Guevara 1600, Fray Felixas Hortensio Paravicino 1609, Jeronimo de Cevallosas 1605–10, Kardinolas Tavera, apie 1608–14).