elektrinis laidumas

elektrnis laidùmas, medžiagos savybė praleisti elektros srovę veikiant elektriniam laukui. Nusako savitasis elektrinis laidis – dydis, išreiškiantis medžiagos gebą praleisti elektros srovę; atvirkščias savitajai elektrinei varžai. Elektrinį laidumą lemia medžiagoje esantys krūvininkai. Pagal krūvininkus elektrinis laidumas skirstomas į elektroninį (lemia elektronai ir skylės; būdingas metalams ir puslaidininkiams), joninį (jonai – anijonai ir katijonai; būdingas elektrolitams) ir mišrųjį (krūvininkai – elektronai ir jonai; būdingas plazmai). Medžiagos vienetinio tūrio elektrinis laidis vadinamas savituoju elektriniu laidžiu γ. Elektrinio laidžio SI vienetas simensas (S), savitojo – simensas metrui (S/m). Pagal γ medžiagos skirstomos į laidininkus (γ > 10⁶ S/m), dielektrikus (γ < 10^–10 S/m) ir puslaidininkius (10^–10 S/m < γ < 10⁶ S/m). Kylant temperatūrai daugelio metalų γ mažėja (kai temperatūra T didesnė už Debye’aus temperatūrą, γ proporcingas 1/T), puslaidininkių – staigiai didėja (eksponentiniu dėsniu), visiškai jonizuotos plazmos elektrinis laidis proporcingas T^3/2. Kai kurių laidininkų elektrinis laidis žemiau tam tikros būdingos temperatūros tampa be galo didelis – tos medžiagos pasidaro superlaidžios (superlaidumas).