elektroltinė disociãcija, rūgščių, bazių ir druskų skilimas į jonus dėl jų sąveikos (solvatacijos, vandeniniame tirpale – hidratacijos) su polinėmis tirpiklio molekulėmis. Sudėtingų molekulių, kuriose yra keli katijonai ir anijonai, elektrolitinė disociacija vyksta pakopomis. Apibūdinama disociacijos laipsniu (disocijuotų ir visų medžiagos molekulių santykiu), kurio vertės nuo 0 (medžiaga nedisocijuoja) iki 1 (medžiaga visiškai disocijuoja); jis priklauso nuo tirpinio ir tirpiklio kilmės (didėjant tirpinio ir tirpiklio poliškumui didėja), tirpalo koncentracijos (jai didėjant disociacijos laipsnis mažėja, spartėja atvirkštinis procesas – jonų asociacija). Medžiagos gebą disocijuoti rodo disociacijos konstanta Kd – susidariusių katijonų ir anijonų aktyvumų sandaugos ir nedisocijuotos medžiagos aktyvumo tirpale santykis. Medžiagos, disocijuojančios į vieną katijoną ir vieną anijoną, Kd išreiškiama taip: Kd = c · α2 / (1 - α); čia c – tirpalo koncentracija.
Elektrolitinės disociacijos sąvoką 1887 pasiūlė S. A. Arrhenius.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.