elektronų konfigūracija

elektrònų konfigūrãcija, elektronų išsidėstymas atome ir molekulėje. Atomo elektronai yra skirtingai nutolę nuo branduolio ir išsidėstę pasluoksniais. Cheminio elemento elektronų konfigūracija užrašoma taip: skaitmeniu žymimas elektronų pasluoksnio numeris (1, 2, 3 ir t. t.), greta jo raide – orbitalės tipas (s, p, d elementas), laipsnio rodikliu – elektronų skaičius to tipo orbitalėje. Pvz., helio He elektronų konfigūracija yra 1s¹, boro B – 1s²2s²2p¹, fluoro F – 1s²2s²2p⁵. Didesnio atominio skaičiaus elementų elektronų konfigūracija dažniausiai žymima laužtiniuose skliaustuose nurodant kito orbitalės tipo elementą ir išorinių (valentinių) elektronų išsidėstymą, pvz., vario Cu elektronų konfigūracija 1s²2s2p⁶3s²p⁶3d¹⁰4s¹ užrašoma taip: [Ar]3d¹⁰4s¹. Cheminėse reakcijose dalyvauja tik išorinių sluoksnių (valentiniai) elektronai, todėl dažnai elektronų konfigūracija užrašoma sutrumpintai, t. y. nurodomas tik elektronų pasiskirstymas išoriniuose sluoksniuose, pvz., Cu elektronų konfigūracija užrašoma taip: 3d¹⁰4s¹. Molekulių elektronų konfigūracija išreiškiama išorinio sluoksnio elektronų, esančių rišančiosiose ir ardančiosiose orbitalėse ir sudarančių sigma ir pi ryšius, skaičiumi.