emineñcija (lot. eminentia – prakilnybė), aukštų dvasininkų (Katalikų Bažnyčioje – kardinolų, kai kuriose Rytų Bažnyčiose – metropolitų ir arkivyskupų) garbės titulas; tą titulą turintis asmuo. Vakarų Bažnyčioje iš pradžių eminencija buvo tituluojami prelatai, iki 17 a. – ir dvasininkai kurfiurstai. 1630 popiežius Urbonas VIII eminencijos titulą priskyrė tik kardinolams ir Maltos ordino didžiajam magistrui (vieninteliam pasauliečiui).
3138
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.