Emmanuel Mounier
Mounier Emmanuel (Emanuelis Munj) 1905 03 01Grenoblis 1950 03 23Châtenay-Malabry (prie Paryžiaus), prancūzų filosofas. Katalikiškojo personalizmo svarbiausias atstovas.
Išsilavinimas
1924–27 studijavo filosofiją Grenoblio universitete, 1927–28 – Sorbonoje.
Pedagoginė ir kita veikla
Dėstė filosofiją Prancūzijos ir Belgijos licėjuose. 1932 su kitais pradėjo leisti filosofinį žurnalą Esprit.
Filosofijos bruožai
Tęsė krikščionybės augustinistiškąją tradiciją, siekė aktyvinti katalikiškąją socialinę ir kultūrinę veiklą, polemizavo su pozityvizmu, scientizmu, hegeliškuoju panlogizmu. Teigė, kad filosofijoje svarbiausia ne kurti abstrakčias sistemas, bet atskleisti mąstytojo asmenybę, ieškoti autentiško santykio su tikrove – filosofijų gali būti tiek, kiek yra kūrybingų asmenybių.
Asmenybės samprata
E. Mounier filosofijos pagrindinė sąvoka yra asmenybė – unikalus dvasinis kitimas, pastangos, laisvė, savikūra, bet ne statiška substanciali būtis. Asmenybė yra nedalijama, visada daugiau nei konkretūs jos socialinės raiškos būdai. Tai ne savyje užsklęstas subjektyvumas – asmenybė iš prigimties komunikabili ir išreiškia save bendraudama su kitais asmenybėmis, jas labiausiai suartina meilė. Asmenybė yra įkūnyta dvasia, neatsiejama nuo materijos ir išorinio daiktų pasaulio.
Asmenybės santykis su pasauliu
Autentišką aktyvų asmenybės santykį su pasauliu E. Mounier vadino įsipareigojimu (pranc. engagement), jame skyrė eksteriorizacijos ir interiorizacijos kryptis. Pirmoji – tai transcenduojanti asmenybės sąveika su išoriniu pasauliu, ne tarnystė jam, o kilimas prie aukščiausių vertybių, absoliuto, kuris yra ne beasmenė dvasinė visuotinybė, bet asmeniškas Dievas. Antroji – tai asmenybės vidinis telkimasis, ištikimybė sau. Sutrikus šių krypčių darnai neišvengiamas materializmo arba spiritualizmo vienpusiškumas.
Socialinė filosofija
E. Mounier iš krikščionybės pozicijų kritikavo kapitalistinės visuomenės susvetimėjimą ir individualizmą, propagavo personalistinės revoliucijos, kurioje ekonominė pertvarka sutaptų su doroviniu atgimimu, idėją. Teigė, kad krikščionybė įpareigoja tikinčiuosius socialiniam ir politiniam aktyvumui, smerkė katalikus, kurie, remdamiesi klaidinga dorovinio tyrumo samprata, vengia aktyvios veiklos, taigi ir atsakomybės. Kapitalizmo kritika suartino E. Mounier su kairiąja politine ideologija.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Personalistinė ir bendruomeninė revoliucija (Révolution personnaliste et communautaire 1935), Nuo kapitalistinės nuosavybės prie žmoniškosios nuosavybės (De la Propriété capitaliste à la propriété humaine), Manifestas personalizmo tarnyboje (Manifeste au service du personnalisme, abu 1936), Krikščionybės nešlovė (L’Affrontement chrétien 1944), Įvadas į egzistencializmus (Introduction aux existentialismes 1946), Kas yra personalizmas? (Qu’est-ce que le personnalisme? 1947), Personalizmas (Le Personnalisme 1949, lietuvių kalba 1996).
2941