endomitozė
endomitòzė (gr. endon – viduje + mitos – siūlas), chromosomų skaičiaus padidėjimas 2 ar daugiau kartų nesidalijant branduoliui. Endomitozės metu achromatinė verpstė nesusidaro, branduolio apvalkalėlis neišnyksta (mitozė). Endomitozė būdinga kai kurioms specializuotoms, diferencijuotoms somatinėms ląstelėms. Skiriama dviejų tipų endomitozė: chromosomos išsiskiria ir susidaro poliploidiniai branduoliai (pvz., kai kuriose kepenų ląstelėse) arba padvigubėjusios chromosomos neišsiskiria ir susidaro politeninės chromosomos (politenija; pvz., drozofilos seilių liaukų ląstelėse).
3163
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.