enkolpionas (aversas) su Nukryžiuotuoju (sidabras, pertvarinis emalis, 1080–1120, tuometinis Konstantinopolis, Bizantija)
enkolpiònas (gr. en – ant + kolpos – krūtinė), ankstyvojoje krikščionybėje (nuo 4 a.) – medalionai arba kapsulės relikvijoms saugoti. Puošta kryžiaus ženklu, Jėzaus Kristaus gyvenimo scenomis, Dievo Motinos, šventųjų atvaizdais. Kryžiaus formos enkolpionas, kaip priklausymo Krikščionių Bažnyčiai simbolis ar svarbaus įvykio (krikšto) atminimas, buvo nešiojamas ant krūtinės vyskupų, Romos, Bizantijos imperatorių; Kijevo Rusioje po drabužiais enkolpioną kartais nešiodavo ir vienuoliai bei maldininkai pasauliečiai. Į Lietuvą enkolpionas pateko iš Bizantijos ir Kijevo Rusios.
enkolpiono reversas su šv. Teodoro ir Jurgio atvaizdais (sidabras, pertvarinis emalis, 1080–1120, tuometinis Konstantinopolis, Bizantija)
1494