epistãzė (gr. epistasis − stabdymas, stelbimas), nealelinių genų sąveika, panaši į dominavimą. Vieno nealelinio geno produktai (baltymai arba ribonukleorūgštys, RNR) stelbia kitus nealelinius genus (alelių porą). Stelbiamasis genas vadinamas hipostaziniu, o stelbiantysis genas − įvairiai: epistaziniu genu, inhibitoriumi (I, arba i), supresoriumi (Su, arba su). Epistazė yra įvairių tipų, priklauso nuo sąveikaujančių genų savybių. Epistazė žymima → ženklu. Norint nustatyti būsimus palikuonius svarbu žinoti epistazės tipą: dominuojančioji epistazė (A → B, b; heterozigotinių tėvų palikuoniai pagal požymius pasiskirsto santykiu 12:3:1) ar recesyvinė epistazė (aa → B, b; 9:3:4). Pasitaiko dvipusė dviejų genų epistazė: dviguba dominuojančioji (A → B, b ir B → A, a; 15:1), dviguba recesyvinė (aa → B, b ir bb → A, a; 9:7), mišrioji (A → B, b ir b, b → A, a; 13:3). Epistazė slopinimu reguliuoja genų veiklą. Dar operonas.
3163
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.