Eratò (Eratō), graikų mitologijoje – lyrinės, ypač meilės, poezijos deivė. Viena iš devynių Dzeuso ir titanidės Mnemosinės dukterų mūzų. Kartu su kitomis mūzomis minima Hesiodo Teogonijoje (lietuvių kalba 2002), Vergilijaus herojinio epo Eneida (parašyta 29–19 prieš Kristų, lietuvių kalba 1967, 1989) 7 knygos pradžioje. Mene vaizduojama kaip jauna, žavi mergina, laikanti lyrą arba kitarą (muzikos instrumentą, siejamą su Apolonu), nuo Renesanso dažniausiai vaizduojama su mirtų ar rožių vainiku.
Erato (marmuras, 2 amžius, Carlsbergo gliptoteka, Kopenhaga)
1825
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.