von Manstein Erich (Ėrichas fon Mánšteinas), tikr. Erich von Lewinski 1887 11 24Berlynas 1973 06 11Irschenhausen (prie Miuncheno), Vokietijos karo veikėjas. Feldmaršalas (1940). Artilerijos generolo Eduardo von Lewinski (1829–1906) 10‑asis sūnus, iškart po gimimo įvaikintas generolo leitenanto Georgo von Mansteino (1844–1913).
Nuo 1906 tarnavo kariuomenėje. I pasaulinio karo dalyvis, kariavo Vakarų fronte ir Rusijoje. II pasaulinio karo pradžioje buvo į Lenkiją įsiveržusių Vokietijos armijų vado G. von Rundstedto štabo viršininkas. 1940 vadovavo pėstininkų korpusui Prancūzijoje, 1941 vasarą – 56‑ajam tankų korpusui, kuris per SSRS–Vokietijos karą veržėsi iš Rytų Prūsijos per Lietuvą Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) link. 1941 rudenį vadovavo 11‑ajai armijai, sėkmingai puolė Rusijos pietuose (paėmė į nelaisvę 430 000 sovietų karių), 1942 07 pasiekė Sevastopolį. 1942 12–1943 01 vadovavo bandymui išlaisvinti prie Stalingrado SSRS kariuomenės apsuptą 6‑ąją armiją. 1943 02 vėl užėmė Charkovą. Dėl nesutarimų tolesnio karo su SSRS strategijos klausimais 1944 03 A. Hitlerio atleistas iš karo tarnybos, gyveno savo dvare. 1945 suimtas Didžiosios Britanijos kariškių, už karo nusikaltimus nuteistas ir kalintas. Dėl blogos sveikatos 1953 paleistas.
Erich von Manstein
Atsiminimų knyga Prarastos pergalės (Verlorene Siege 1955).