Eridė

Erdė (Eris), graikų mitologijoje – deivė, nesantaikos personifikacija. Niktės duktė, karo dievo Arėjo sesuo ir nuolatinė jo palydovė. Patenkinta likdavo mūšio lauke netgi tada, kai visi dievai iš jo būdavo pasitraukę. Pagimdė liūdesį, karus, žudynes, ginčus. Per Pelėjo ir Tetidės vestuves Eridės mestas auksinis nesantaikos obuolys, skirtas gražiausiajai, tapo Atėnės, Afroditės ir Heros ginčo priežastimi (Pariui skyrus obuolį Afroditei, o vėliau jai padedant pagrobus Helenę prasidėjo Trojos karas).

Hesiodo Darbuose ir dienose minimos dvi Eridės: viena jų – pikta ir žmonių nekenčiama, kita – geraširdė, skatina juos varžytis dirbant.

1825