Èrikas Pamarnas (Erik af Pommern) apie 1382 1459 05 03Rügenwalde (dabar Dartwo, Vakarų Pamario vaivadija, Lenkija), Danijos (1396–1439, Erikas VII), Švedijos (1396–1439, Erikas XIII) ir Norvegijos (1389–1442, Erikas IV) karalius. Pomeranijos kunigaikščio sūnus, Danijos karalienės Margaritos I sesers vaikaitis. Jos pastangomis pripažintas Norvegijos, vėliau Danijos ir Švedijos sosto įpėdiniu, sudarius Kalmaro uniją (1397) vainikuotas trijų valstybių karaliumi. Iki 1412 už jį valdė Margarita I. Erikas Pamarėnas siekė sustiprinti centrinę valdžią, Švedijoje ir Norvegijoje protegavo danus; karai su Holšteinu ir Hanza (1416–22, 1426–36) bei šios nuo 1434 vykdyta blokada nusmukdė valstybinę Baltijos prekybą, dėl to Švedijoje kilo Engelbrekto Engelbrektssono sukilimas (1434–36), Danijoje – didikų nepasitenkinimas. 1439 Erikas Pamarėnas nuverstas švedų bei danų, 1442 ir norvegų. Iki 1449 išsilaikė Gotlande, vėliau grįžo į Pomeraniją.

Eriko Pamarėno portretas (aliejus, nežinomas dailininkas, Stokholmo nacionalinis muziejus)

Danijos, Švedijos ir Norvegijos karaliaus Eriko Pamarėno taikos ir karinės pagalbos prieš Vokiečių ordiną sutartis su Lenkijos karaliumi Vladislovu (Jogaila) ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru (Vytautu), pasirašyta 1419 03 03 Czerwińsko (dabar Czerwińskas nad Wisłą, Mazovijos vaivadija) Laterano kanauninkų vienuolyne (Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką