Eritrėjos gamtinis žemėlapis
Eritrjos gamtà
Krantai
Eritrėja yra prie Raudonosios jūros; kranto linijos ilgis 1151 kilometras. Krantas lygus, žemas. Vidurinėje dalyje yra didesnių įlankų. Netoli kranto daug koralų rifų ir koralinių salų (Dahlako salynas).
Reljefas
Apie 1/3 šalies paviršiaus užima Eritrėjos kalnynas (Etiopijos kalnyno šiaurinė dalis), sudarytas daugiausia iš prekambro kristalinių uolienų; vidutinis aukštis 2000 m, rytinėje dalyje – iki 3013 (Soiros kalnas). Rytinis Eritrėjos kalnyno šlaitas status (pereina į pajūrio lygumas). Šalies rytuose yra Afarų įdubos šiaurinė dalis; joje yra žemiausias Eritrėjos taškas Kobar Sinkas (–75 m). Afarų įdubą nuo Raudonosios jūros skiria Danakilių kalnai (pietryčiuose; didžiausias aukštis 2130 m, Ramlu kalnas). Yra užgesusių (Musa Ali) ir veikiančių (Alidas, Dubbi, Nabro) ugnikalnių. Į vakarus nuo Eritrėjos kalnyno, palei sieną su Sudanu, lygumos (aukštis 500–2000 m; daugiausia dykumos, pusdykumės ir savanos), jos užima apie 40 % Eritrėjos paviršiaus.
savana
Klimatas
Klimatas subekvatorinis, karštas ir sausas. Asmaroje sausio vidutinė temperatūra 16 °C, liepos – 17 °C, Assebe sausio – 25 °C, liepos – 35 °C. Kritulių iškrinta 400–600 mm per metus. Eritrėjos kalnynui būdingas vėsesnis ir drėgnesnis klimatas nei likusioje šalies teritorijoje; kritulių iškrinta 500–800 mm per metus, metinė temperatūra 15–30 °C, žiemą nukrinta iki 0 °C. Lygumose kritulių iškrinta vidutiniškai 400 mm per metus, gruodį (šalčiausias metų mėnuo) temperatūra retai nukrinta iki 15 °C. Eritrėjos vidurinei ir vakarinei dalims būdingi 2 lietingieji periodai: birželį–rugsėjį (pagrindinis) ir kovą–balandį; pajūrio lygumose lyja žiemą.
Vidaus vandenys
Upių tinklas retas – daugiausia vadės. Jos teka nuo Eritrėjos kalnyno (Nilo baseinas) ir Danakilių kalnų (Raudonosios jūros baseinas). Didžiausios: Gašas (Marebas), Anseba, Barka. Daubose – druskožemiai ir druskų dangos.
Dirvožemiai
Eritrėjos kalnuotoje dalyje vyrauja akmeningi rudžemiai, žemumose ir daubose – blizgažemiai, pakrantėje ir Eritrėjos šiaurės vakaruose – pusdykumių gipsažemiai bei smėlingi ir akmeningi pradžiažemiai.
Eritrėjos kraštovaizdis
Augalija ir gyvūnija
Eritrėjos kalnyne daugiausia savana su akacijomis. Šalies rytinėje dalyje – dykumų ir pusdykumių augalija. Veisiasi žinduoliai, ropliai, gausu paukščių.
Aplinkos apsauga
Eritrėjoje saugoma 4,87 % teritorijos. Semenavi Bahri ir Dahlako jūrų (Dahlako salyne) nacionaliniai parkai, Yobo, Gaš-Setito ir Nafkos laukinės gamtos draustiniai.
Eritrėjos konstitucinė santvarka
Eritrėjos partijos ir profsąjungos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.