estuãrija (lot. aestuarium – potvynių užliejamos upės žiotys), pusiau uždaras priekrantinis, susisiekiantis su jūra vandens telkinys, kuriame druskingas vanduo maišosi su gėlu sausumos drenažo vandeniu. Estuarijoms priskiriamos jūros užtvindytos upių žiotys (pvz., Elbės, Weserio, Emso), fjordai (Sognefjordas), lagūnos (pvz., Kuršių marios) ir nerijų atskirti priekrantiniai ežerai, turintys su jūra požeminį hidraulinį ryšį. Dėl druskingo ir gėlo vandens sąmaišos, potvynių ir atoslūgių įtakos estuarijų hidrodinaminė aplinka būna kaiti, daugelyje jų susidaro skirtingo tankio bei skirtingų savybių vandens sluoksniai; dugne kaupiasi vietinės ir jūrinės bei upinės kilmės nuosėdos. Estuarijų vandenys – didžiausio biologinio produktyvumo. Estuarijos sudaro didelę Pasaulinio vandenyno kranto linijos dalį, pvz., 17 % Atlanto vandenyno kranto linijos sudaro estuariniai krantai.
476
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.