Euròpos kultros pãveldas, kultūros paveldas, atskleidžiantis kultūrų įvairovę Europoje, jos piliečių tapatybę ir bendrą istoriją.
Kultūros paveldas dažniausiai skirstomas į gamtos, kraštovaizdžio, paminklų, artefaktų, veiklos, žmonių ir vietovių kategorijas.
Gamtos paveldą sudaro augalai, gyvūnai, ekosistemos, geologiniai ir morfologiniai dariniai. Kraštovaizdžio kategorijai priskirtinos dėl jų grožio ir kultūrinės reikšmės, t. p. dėl jose esančių augalų ir gyvūnų rūšių saugomos vietos.
Paminklų kategorijai priskiriami statiniai, kurių reikšmingumą ir apsaugą labiausiai lemia autentiškumo aspektas. Artefaktai yra žmonių pagaminti ir surinkti daiktai, saugomi kolekcijose bei viešuose ir privačiuose muziejuose (kai kurie artefaktai dėl savo dydžio gali būti priskiriami architektūriniam paveldui). Artefaktai laikomi seniausia paveldo verslo dalimi (kolekcionavimas buvo paplitęs jau viduriniais amžiais).
Veiklos kategorijai priklauso paveldas, kuris ypač svarbus tapatumui išsaugoti: gimtoji kalba, tradicinis maistas, ūkininkavimo metodai, papročiai, muzika, religinės praktikos, amatai. Žmonių kategoriją sudaro šalių, veiklų, profesijų globėjai šventieji, Europos karališkosios šeimos atstovai, žymūs menininkai.
Vietovių kategorijai priskiriamas dažniausiai išskirtinių fizinių liekanų neturintis, bet su tam tikra vieta siejamas paveldas. Neretai tokių vietų ryšys su istoriniais įvykiais tiesiogiai neįrodytas, bet egzistuoja ir perduodamas iš kartos į kartą kaip sakytinė tradicija.
Paveldo apsaugos konvencijos
Europos lygmeniu paveldo apsauga užsiima Europos Sąjunga ir Europos Taryba (pastaroji yra sukaupusi ilgiausią rūpinimosi paveldu patirtį). Europos kultūros paveldo apsaugos politikos kryptys ir šalių įsipareigojimai yra aptariami Europos Tarybos konvencijose.
Europos kultūros konvencija (1954, Lietuva ratifikavo 2000) nustato, kad Susitariančios Šalys imasi priemonių apsaugoti ir plėtoti savo šalies indėlį į bendrą Europos kultūros paveldą. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (1985, Lietuva ratifikavo 1999) apibrėžia architektūros paveldą sudarančius objektus: tai paminklai (pastatai ir struktūros), pastatų grupės (vientisos miesto ar kaimo vietovėse esančios pastatų grupės) ir zonos (bendri žmogaus ir gamtos kūriniai, t. y. iš dalies sukultūrintos teritorijos). Architektūros paveldas turi turėti akivaizdžią istorinę, archeologinę, meninę, mokslinę, socialinę ar techninę vertę.
1992 pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija (Lietuva ratifikavo 1999) nustato, kad archeologijos paveldas yra Europos kolektyvinės atminties šaltinis ir istorinių bei mokslinių tyrimų objektas.
Europos kraštovaizdžio konvencijoje (2000, Lietuva ratifikavo 2002) kraštovaizdis apibrėžiamas kaip žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika. Europos konvencijos dėl audiovizualinio paveldo apsaugos (2001, Lietuva ratifikavo 2003) tikslas yra užtikrinti Europos audiovizualinio paveldo, kaip vienos meno formų ir praeities įamžintojo, apsaugą ir pripažinimą; visuomenės interesais šis paveldas turi būti kaupiamas, išlaikomas ir naudojamas kultūros, mokslo ir tyrimų tikslais.
Liubavo vandens malūno vidus
Paveldo apsaugos ir sklaidos projektai
Europos Taryba paskelbė Europos paveldo konservavimo metus (1970), Europos architektūros paveldo metus (1975), Europos aplinkos metus (1989), inicijavo Europos miestų renesanso kampaniją (1981). 1985 pradėtos skelbti Europos kultūros sostinės (iki 1999 vadinosi Europos kultūros miestas; kultūros sostine 2009 buvo Vilnius, 2022 – Kaunas). Ypač didelio visuomenės pripažinimo sulaukė 1991 Europos Tarybos inicijuotos Europos paveldo dienos.
Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2018-uosius paskelbė Europos kultūros paveldo metais, kurių šūkis buvo Mūsų paveldas: praeitis pasitinka ateitį. Akcentuota, jog kultūros paveldas yra individui, bendruomenei ir visuomenei svarbi vertybė tiek dabar, tiek ir kuriant Europos ateitį. Visuomenė buvo skatinama domėtis visomis paveldo rūšimis: materialiuoju ir nematerialiuoju, gamtos paveldu ir skaitmeniniu paveldu. Buvo siekiama paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą ir juo domėtis, saugoti, naudoti, turtinti ir viešinti, sustiprinti Europos bendrystės jausmą, skatinant ir remiant Europos Sąjungos įvairių lygių institucijų bendradarbiavimą su kultūros paveldo sektoriumi ir pilietine visuomene.
Europos kultūros paveldo metų logotipas
Europos kultūros paveldo metais buvo siekiama prisidėti prie Europos kultūros paveldo, kaip esminio kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo elemento, svarbos viešinimo: akcentuota jo konservavimas, saugojimas ir prieinamumas, visuomenės švietimas jo apsaugos klausimais, socialinės įtraukties ir integracijos skatinimas vykdant kultūros paveldo apsaugos projektus. Europos kultūros paveldo socialinis ir ekonominis potencialas didinamas įgyvendinant kultūros paveldu grindžiamas inovacijas, plėtojant darnų vystymąsi ir turizmą, socialinę sanglaudą ir užimtumą. Atsižvelgiant į Europos patirtį kultūros paveldo srityje kultūros paveldo apsaugos programos yra svarbus Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių santykių elementas. Kad Europos kultūros paveldo metais skleistos idėjos turėtų tęstinumą, Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos Taryba, UNESCO ir kitais partneriais, inicijavo 10 ilgalaikio poveikio projektų, kurie susiję su veikla mokyklose, novatoriškų sprendimų panaudojant paveldo pastatus paieškomis, kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir kita. Siekiama iš esmės pakeisti paveldo naudojimo, apsaugos ir viešinimo būdus ir užtikrinti, kad Europos kultūros paveldo metų naudą piliečiai jaustų ilgą laiką.
2018 Europos Taryba paskelbė Europos paveldo strategiją 21 amžiuje. Joje pateikiamos pagrindinės gairės ir oficialios rekomendacijos, kuriomis siekiama vieningo požiūrio į paveldą ir efektyvesnio su juo susijusių konvencijų įgyvendinimo. Pateikiama ir gerosios patirties pavyzdžių iš įvairių Europos šalių. Strategijoje ypač akcentuojamas platesnis naujausių informacinių technologijų naudojimas paveldo saugojimo ir sklaidos srityje.
„Europa Nostra“ apdovanojimai
Europos Sąjungos kultūros paveldo žymuo, arba Europa Nostra apdovanojimas, ant Liubavo (Vilniaus rajono savivaldybė) vandens malūno sienos (2012)
Europos Sąjungos iniciatyva 2002 įsteigti Europos paveldo apdovanojimai, arba Europa Nostra apdovanojimai. Jais apdovanojami sėkmingi kultūros paveldo srities projektai, kurie didina informuotumą apie paveldo problemas, skatina Europos kultūros paveldo pripažinimą bei apsaugą. Europos paveldo apdovanojimai už pasiekimus paveldo srityje teikiami 5 kategorijose: išsaugojimo ir pritaikomojo pakartotinio naudojimo, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymo ir įgūdžių, piliečių dalyvavimo ir informuotumo didinimo, paveldo srities lyderių. Apdovanojimais rūpinasi Europa Nostra organizacija. Kasmet apdovanojama iki 30 paveldo srities pasiekimų.
Europos Sąjungos iniciatyva nuo 2011 teikiamas Europos paveldo ženklas. Jis suteikiamas vietovėms, išsiskiriančioms istorine ir kultūrine svarba Europai ir Europos Sąjungos kūrimui.
„Europa Nostra“ apdovanojimai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto (dabar Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas) Kaune interjeras (architektas G. Prikockis, su kitais, 1998–2000)
Europa Nostra apdovanojimus Lietuvoje yra pelnę 4 projektai: 2003 diplomu išsaugojimo kategorijoje įvertintas buvusio Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto pastato K. Donelaičio gatvėje Kaune restauravimas ir pritaikymas Vytauto Didžiojo universiteto rektoratui (architektas G. Prikockis, su kitais, 1998–2000), 2012 prizu išsaugojimo kategorijoje įvertintas Vilniaus rajono Liubavo vandens malūno išsaugojimo projekto įgyvendinimas (vadovas G. Karosas), 2023 įvertinta Medinės miesto architektūros muziejaus rekonstrukcija, pasitelkiant aukšto lygio meistriškumą ir autentiškas technikas, 2025 piliečių įtraukimo ir sąmoningumo didinimo kategorijoje įvertinta Lietuvos nacionalinio muziejaus kampanija Ukrainos kultūra neturi kuo gintis.
G. Ashworth, P. Howard Europos paveldas. Planavimas ir valdymas Vilnius 2008.
3006
-Europos paveldo dienos; -Europos paveldo ženklas; -Europos paveldo metai