Europos kultūros sostinė

Euròpos kultros sóstinė, nuo 1985 vykdomas Europos Sąjungos kultūros projektas. Vienas sėkmingiausių Europos Sąjungos projektų kultūros srityje.

Europos kultūros sostinės logotipas

Projekto tikslas – supažindinti su Europos kultūrų gausa ir įvairove, padidinti kultūros indėlį į miestų plėtrą, skatinti miestiečių pasididžiavimą savo miesto kultūra. Šių renginių patirtis rodo, kad tai yra puiki galimybė regeneruoti miestus, padidinti jų tarptautinį žinomumą, pagyvinti miestų kultūros plėtrą bei turizmą mieste. Europos kultūros sostinės vardas miestui (jam pateikus paraišką) suteikiamas remiantis nepriklausomų Europos Sąjungos institucijų paskirtų ekspertų grupės rekomendacija. 1985–2022 įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau kaip 70 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Vilnius – Europos kultūros sostinė

Vilnius Europos kultūros sostine tapo 2009, renginiai buvo skirti Lietuvos vardo paminėjmo 1000-mečiui. Lietuva teisę turėti miestą kultūros sostinę gavo pirmoji iš 2004 į Europos Sąjungą įstojusių šalių ir tai buvo pirmasis tokio masto praktinis tarpinstitucinis veiksmas formuojant šalies įvaizdį. Šūkiu buvo pasirinktas Jurgio Mačiūno devizas Kultūra gyvai. Projekto programą sudarė specialūs renginiai, konferencijos ir suvažiavimai, Europos menų programa, Kultūrų (at)pažinimo programa, Gyvosios istorijos programa, Žmonių programa.

Įvyko apie 1500 renginių, juos aplankė apie 1,5 mln. žmonių. dalyvavo apie 1500 menininkų. Žymesni renginiai: Tebūnie naktis (60 renginių), Gatvės muzikos diena (dalyvavo 700 muzikantų), Lux, Menas netradicinėse erdvėse, islandų dainininkės Björk koncertas. Projekto vykdymo metais buvo atidaryta rekonstruota Nacionalinė dailės galerija, Valdovų rūmai, atidengtos skulptūros: Roberto Antinio Puskalnė, Mindaugo Navako Dviaukštė, Vlado Urbanavičiaus Krantinės arka.

Kaunas – Europos kultūros sostinė

Kaunas Europos kultūros sostine tapo 2022. Projekto programa formuota kaip vientisas draminis veikalas (pirmą kartą Europos kultūros sostinių programoje), įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią, siekiant kuo daugiau jų įtraukti į miesto kultūrinį gyvenimą. Tai buvo ir edukacinis projektas, nes šimtai profesionalų ir miestiečių buvo mokomi naujų kultūros veikimo būdų.

2022 Kauno projekto programoje buvo suplanuota apie 40 festivalių, daugiau kaip 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, daugiau kaip 250 koncertų. Tarp žymesnių kviestinių dalyvių – menininkai Williamas Kentridge’as, Yoko Ono, Philipas Milleris, Jenny Kagan, M. Abramovič, R. Wilsonas, M. Gražinytė-Tyla. Projekto programos svarbesni renginiai: Fluxus, Istorijų ir Von Tempo festivaliai, Kiemų šventė, Dizaino įvykis, Kauno rajone vykęs projektas Šiuolaikinės seniūnijos, Laimės diena, projektas Kultūra į kiemus, Modernizmas ateičiai (prisideda prie išskirtinės Kauno architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus). Veikė kultūrinė kūrybinė erdvė CulturEUkraine.

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 (logotipas)

Vilnius – Europos kultūros sostinė; Kaunas – Europos kultūros sostinė

1