Ezòpas (Aisōpos), Aizopas, apie 6 a. pr. Kr., graikų pasakėtininkas. Pasak antikinės biografijos, frygas arba trakas, patekęs į vergiją Same. Gavęs laisvę, bendravo su Septyniais išminčiais, Lidijos karaliumi Krezu, keliavo į Rytus ir žuvo Delfuose.
Ezopas. Piešinys taurės viduje (5 a. pr. Kr.)
Jam buvo priskiriamos visos antikos laikais iš lūpų į lūpas perduodamos pasakėčios; jas surinko ir 300 m. prieš Kristų paskelbė Demetrijas Falerietis. Pasakėčių kompozicija vienoda: prozinis įvykių atpasakojimas ir moralas. Jų veikėjai dažniausiai gyvūnai, turintys įvairių žmogaus būdo ir elgsenos bruožų; ypač vertinamas gudrumas, kuklumas, užuojauta ir pagalba kitiems. Ezopo siužetus naudojo Babrijus, Fedras, o iš pastarojo perėmė M. Liuteris, J. de La Fontaine’as, G. E. Lessingas, I. Krylovas. 18–19 a. Ezopo pasakėčių į lietuvių kalbą vertimų paskelbė J. Šulcas, L. G. Rėza, S. Daukantas, sekimų parašė A. Savickis, K. Nezabitauskis-Zabitis, A. Tatarė, J. S. Dovydaitis, S. Dagilis. Lietuvių kalba Ezopo pasakėčių rinkinys buvo pirmoji pasaulietinio turinio knyga lietuvių kalba (išvertė J. Šulcas, 1706).
R: Ezopo pasakėčios Kaunas 2014.
273
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.