fenoksazinas
fenoksaznas, dibenz‑1,4‑oksaznas, C12H9NO, heterociklinis junginys. Bespalviai kristalai. Molekulinė masė 183,2. Lydymosi temperatūra 156–159 °C. Gerai tirpsta acetone, dietileteryje, chloroforme, netirpsta vandenyje. Fenoksazino tirpalai fluorescuoja mėlynai. Būdingos aromatinių junginių cheminės savybės. Vykstant elektrofilinio pakeitimo reakcijoms (brominimui, nitrinimui) sudaro trečiosios ir septintosios padėties fenoksazino darinius. Acilinant gaunami antrosios ir aštuntosios padėties fenoksazino dariniai. Lengvai prisijungia alkilgrupes, cianetilgrupes. Oksidatorių veikiamas rūgščioje terpėje sudaro oranžinės spalvos oksonio druskas, kurios veikiant hidroksidais virsta 3(3H)‑fenoksazinonu.
Gaunamas šildant 2‑aminofenolį su pirokatecholiu (rūgštinis katalizatorius), kaitinant jodo ir 2‑aminofenolio mišinį (270 °C) arba 2,2'‑dipakeistus difenileterius su įvairiais kondensacijos reagentais. Fenoksazinas – kai kurių antibiotikų molekulės fragmentas, dariniai – oksazininiai dažikliai, atsparūs šviesai, dažniausiai mėlynos spalvos. Jais dažoma medvilnė, viskozė, šilkas ir cheminiai pluoštai, t. p. naudojami plastikams dažyti, poligrafijoje, lakų ir dažų pramonėje.