fentanilis

fentanilio molekulės erdvinė sandara (juodi – anglies, balti – vandenilio, raudoni – deguonies, mėlyni – azoto atomai)

fentanlis, C₂₂H₂₈N₂O, sintetinis opioidas, pasižymintis itin stipriu analgetiniu poveikiu. Molekulinė masė 336,47 g/mol. Grynas fentanilis yra balti kristaliniai milteliai arba bespalvis skystis, gerai tirpstantis riebaluose.

Cheminė struktūra panaši į morfino. Medicinoje fentanilis naudojamas stipriam skausmui malšinti, ypač gydant onkologinius ligonius, anestezijos metu bei lėtinio skausmo terapijoje. Gali būti skiriamas įvairiomis formomis: pleistrais, pastilėmis arba tabletėmis, nosies purškalu, injekcijomis. Vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas sveikatos priežiūros specialistų, o pacientai privalo laikytis nustatytų dozių ir vartojimo instrukcijų. Fentanilis t. p. naudojamas veterinarijoje – mažų gyvūnų anestezijai ir skausmui malšinti.

Dėl dažnai sukeliamos priklausomybės ir stipraus poveikio (maždaug 50 kartų stipresnio už heroiną ir 100 kartų stipresnio už morfiną) net nedidelės fentanilio dozės gali sukelti rimtą nepageidaujamą poveikį ir lemti perdozavimą, todėl jo vartojimas turi būti itin griežtai kontroliuojamas. Nelegalus fentanilio vartojimas kelia didelę grėsmę gyvybei – vos 2 mg gali būti mirtina dozė žmogui.

21 a. antrame dešimtmetyje fentanilis tapo nelegalių narkotikų rinkos viena pagrindinių problemų. Jis dažnai maišomas su heroinu ar kokainu, o vartotojai, nežinodami tikslios sudėties, perdozuoja. Perdozavus dažniausiai sulėtėja arba sustoja kvėpavimas, sutrinka sąmonė ir pasireiškia smegenų veiklos pokyčiai. Daugelis pasaulio šalių aktyviai kovoja su nelegaliomis fentanilio gamybos laboratorijomis ir tiekimo tinklais.

Fentanilį pirmą kartą 1959 susintetino belgų mokslininkas Paulas Janssenas. 1968 Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (angl. United States Food and Drug Administration, FDA) leido jį naudoti medicinoje.

fentanilio formulė