feritai

fertai (lot. ferrum – geležis), geležies oksido Fe₂O₃ ir vieno arba kelių metalų oksidų (MnO, CuO, NiO, MgO, Li₂O, CdO, BaO) kompleksiniai kristaliniai junginiai. Gali būti metaferitai MFeO₂, ortoferitai ${\mathrm{M}}_3^1$FeO₃ ir poliferitai M_2xFe_2yO_4(x + 3y); čia M – vienvalentis metalas. Kietos aukštos lydymosi temperatūros nemetalinės magnetinės medžiagos. Pagal struktūrą skirstomi į kelias grupes. Špinelio struktūros feritai MFe₂O₄ (M – Ni, Co, Mn, Cu, Fe, Zn, Cd), prie jų t. p. priskiriamas ličio feritas LiFe₅O₈. Jų kristalinė gardelė kubinė, pusė Fe³⁺ jonų išsidėstę oktaedro kampuose, kita pusė ir M²⁺ jonai – tetraedruose. Tirpsta Fe₂CO₃, vieni su kitais sudaro kietuosius tirpalus, Fe³⁺ jonus gali iš dalies pakeisti kito metalo jonai (Al³⁺, Cr³⁺, Ga³⁺, In³⁺, Sn³⁺, Ti⁴⁺). Granatų struktūros feritų gardelė t. p. kubinė, bendroji formulė M₃Fe₅O₁₂ (M – trivalenčiai retųjų žemių elementai, itris). Svarbiausias iš šių feritų – itrio‑geležies granatas Y₃Fe₅O₁₂. Retųjų žemių elementų jonus granate galima pakeisti Ca²⁺, Sr²⁺, Mn²⁺ jonais, kartu dalį Fe³⁺ jonų pakeičiant Sn⁴⁺, Zr⁴⁺, Ge⁴⁺, Ti⁴⁺, Si⁴⁺ ir net V⁵⁺ jonais, vietoj dalies geležies jonų granatuose t. p. gali būti Al³⁺, Ga³⁺, Cr³⁺ jonai. Heksaferitai, pvz., BaFe₁₂O₁₉, BaM₂Fe₁₆O₂₇, yra mineralo magnetoplumbito struktūros, ortoferitai, pvz., ScFeO₃, mineralo perovskito struktūros. Dauguma feritų, išskyrus ortoferitus, yra ferimagnetikai. Ortoferitams būdingos antiferomagnetinių medžiagų savybės, labai žemoje (kelių kelvinų) temperatūroje tampa ferimagnetikais. Feritų polikristalai gaunami sukepinant (900–1500 °C) ore arba specialioje terpėje oksidų arba karbonatų mišinį ir išgarintą hidratų, sulfatų tirpalų mišinį, nusodinant hidroksidus, oksalatus, karbonatus. Feritų monokristalai auginami zoninio lydymo būdu dideliame slėgyje deguonies terpėje. Dažniausiai feritai gaunami hidrotermiškai auginant oksidus NaOH, Na₂CO₃, NH₄Cl tirpaluose arba chloridų tirpalų mišinyje 20–120 MPa slėgyje, t. p. lydaluose (PbO ir PbF₂, PbO ir B₂O₃, BaO ir B₂O₃). Auginamos ir feritų plėvelės (skystinės epitaksijos būdu, skaidant kai kurių organinių junginių garus).

Feritai naudojami radiotechnikoje, elektronikoje, kompiuterinėje technikoje, iš jų daromos feritinės antenos, atminties elementai.