Ficko dėsniai

Ficko dėsniai (Fko dsniai), du dujų difuzijos dėsniai. Pirmasis dėsnis nusako dujų difuziją vienmačiu atveju (ρ = ρ(x)) dviejų komponentų sistemoje. Jei kryptimi x komponento dalelių tankio ρ gradientas lygus dρ/dx, tai per laiką dt pro plotą S, statmeną krypčiai x, difundavusios medžiagos (pirmojo komponento) masė $\mathrm{d}m=-\mathit{DS}\frac{\mathrm{d}\rho }{\mathrm{d}x}\cdot \mathrm{d}t$; čia D – difuzijos koeficientas. Masė nešama pirmojo komponento tankio mažėjimo kryptimi. Antrasis dėsnis nusako difuzijos srautą, jei difuzijos koeficientas D nepriklauso nuo dalelių tankio ρ, tuo atveju $\frac{\partial \rho }{\partial t}=D∆\rho$; čia Δ – Laplace’o operatorius.

Dėsnius 1858 suformulavo Vokietijos mokslininkas Adolfas Eugenas Fickas.