fiksãcija (pranc. fixation < lot. fixus – tvirtas, nesuardomas), įkyrus dėmesio sutelkimas ties kokia nors idėja, nuostata arba tikslu, nesugebėjimas perkelti dėmesio kitur, pažvelgti į problemą kitaip. Fiksacija trukdo žmogui lanksčiai ir racionaliai mąstyti, susieti žinomų daiktų suvokimą, tiksliai įsivaizduoti problemas ir jas išspręsti.
2271