filogenèzė (gr. phylon – gentis, veislė + genesis – kilmė, atsiradimas), mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų įvairių sistematinių grupių (rūšių, genčių ir kitų) istorinė raida. Kiekvienos organizmų grupės filogenezė (makroevoliucijos) pagrindas – rūšies mikroevoliuciniai procesai, kuriuos nulemia požymių arba savybių paveldimumas, jų kintamumas veikiant abiotiniams ir biotiniams veiksniams bei gamtinė atranka (evoliucijos teorija). Svarbiausi filogenezės dėsniai: visi filogenetiniai pokyčiai padeda organizmams prisitaikyti prie aplinkos (adaptacijos dėsnis); organizmams prisitaikant prie aplinkos palikuonių požymiai išsiskiria (divergencijos dėsnis); naujos didelės organizmų grupės atsiranda ne iš labiausiai išsivysčiusių, bet iš palyginti primityvių protėvių; organizmo individualus vystymasis (ontogenezė) yra trumpas svarbiausių rūšies istorinės raidos etapų pakartojimas (rekapituliacijos dėsnis). Ankstyviausiame Žemės istorijos periode prekambre atsirado pirmosios prokariotinės ląstelės, vėliau – eukariotinės, daugialąsčiai organizmai. Filogenezės terminą 1866 pirmasis pavartojo E. Haeckelis (Vokietija).
2544
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.