Sologub Fiodor (rus. Фёдор Сологуб, Fiodoras Sologùbas), tikr. Fiodor Teternikov 1863 03 01Sankt Peterburgas 1927 12 05Leningrad, rusų rašytojas. Vienas žymiausių rusų simbolizmo literatūroje atstovų.
Biografija
1882 baigė Mokytojų institutą Sankt Peterburge, iki 1892 mokytojavo Rusijos šiaurinėse gubernijose (Krestcuose Naugardo gubernijoje, Velikije Lukuose, Vytegroje). Nuo 1892 dirbo (15 metų) matematikos mokytoju, mokyklos inspektoriumi Sankt Peterburge, bendradarbiavo žurnaluose Severnyj vestnik, Sever, laikraštyje Novosti i Birževaja gazeta. Nuo 19 amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio F. Sologubo namuose veikė literatūros salonas, kuriame lankydavosi A. Blokas, K. Čiukovskis, Z. Gippius, S. Gorodeckis, V. Ivanovas, M. Kuzminas, D. Merežkovskis, iš Maskvos atvažiuodavo A. Belas, V. Briusovas. 20 amžiaus pradžioje salone vykdavo vakarai, kuriuose savo kūrybą skaitydavo jauni talentingi poetai – A. Achmatova, S. Jeseninas, I. Severianinas.
Fiodor Sologub
1913 lankėsi Vilniuje, skaitė paskaitas apie simbolizmą.
F. Sologubas sveikino Vasario revoliuciją (1917) , bet aštriai kritikavo Spalio perversmą ir bolševikus. Buvo gavęs leidimą emigruoti į Estiją, bet susirgus ir 1921 nusižudžius žmonai liko gyventi Sovietų Rusijoje; nuo 1924 jo kūryba nebuvo spausdinama.
Kūryba
Pirmosios F. Sologubo knygos išleistos 1896: Eilėraščiai, pirmoji knyga (Stichi, kniga pervaja), romanas Sunkūs sapnai (Tjažjolye sny) ir rinkinys Šešėliai (Teni, apsakymai ir antrasis eilėraščių rinkinys). Kiti svarbūs kūriniai: romanas Smulkus velnias (Melkij bes, parašyta 1902, išleista 1907, lietuvių kalba pavadinimu Nelabasis apsėdo 1992), apsakymų rinkinys Mirties geluonis (Žalo smerti 1904), pjesės Išmintingų bičių dovana (Dar mudrych pčjol 1906), Mirties pergalė (Pobeda smerti 1907), poezijos rinkinys Liepsningas ratas (Plamennyj krug 1908), romanų trilogija Kuriamoji legenda (Tvorimaja legenda 1907–14), romanai Saldžiau už nuodus (Slašče jada 1912), Gyvačių kerėtoja (Zaklinatel’nica zmej 1921), poezijos rinkiniai Smilkalai (Fimiamy 1921), Burtininko taurė (Čarodejnaja čaša 1922).
F. Sologubo kūrybai būdinga autobiografiniai motyvai, psichologizmas, filosofinė tematika, pasikartojantys simboliai – mirtis guodėja, piktas drakonas, Don Kichotas, Dulsinėja, Mairo žvaigždė ir kiti, realistinių vaizdų ir fantastikos derinimas, pesimizmas, erotika.
Sudarė ir išvertė P. Verlaine’o poezijos rinktinę.
Lietuvių kalba dar išspausdinta eilėraščių.
R: Sobranie sočinenij 6 t. Moskva 2000–03.