Black Fischer (Fišeris Blãkas) 1938 01 11Vašingtonas 1995 08 30New Canaan (Konektikuto valstija), 20 a. Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Vienas žymiausių finansų inžinerijos mokslininkų. Filosofijos dr. (Ph. D., 1964, taikomosios matematikos).
Išsilavinimas ir veikla
Fischer Black
1959 bakalauro laipsniu baigė fiziką Harvardo universiteto Harvardo koledže. Susidomėjęs matematika, kompiuteriais ir dirbtiniu intelektu dirbo dirbtinio intelekto sistemų kūrimo bendrovėje Bolt, Beranek and Newman, vėliau – tyrimų organizacijoje RAND, teikiančioje paslaugas įvairių šalių valstybinėms įstaigoms. 1964 Harvardo universitete apgynęs taikomosios matematikos srities daktaro disertaciją pradėjo dirbti verslo konsultacijų bendrovėje Arthur D. Little. Nuo 1971 dirbo Čikagos universiteto Bootho verslo mokykloje, nuo 1975 – Masačusetso technologijos instituto Sloano vadybos mokykloje, nuo 1984 – investiciniame banke Goldman Sachs.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: pinigų politika, verslo ciklai, opcionai. 1973 su M. S. Scholesu sukūrė Blacko‑Scholeso (vėliau pavadintą Blacko-Scholeso-Mertono) opcionų kainodaros modelį; šis modelis buvo pradėtas taikyti viso pasaulio finansų rinkose siekiant iš anksto įvertinti tikėtiną pelną iš opciono ir jo riziką (pagal akcijų, kurias pirkti ar parduoti jis suteikia teisę, dabartinę kainą, jos svyravimus, rinkos palūkanų normą ir kitus parametrus). Nobelio komitetas, 1997 teikdamas M. S. Scholesui ir R. C. Mertonui Nobelio ekonomikos premiją už darbus opcionų kainodaros srityje, akcentavo pagrindinį F. Blacko (jis iki to laiko neišgyveno, todėl premijos negavo) įnašą šiuose tyrimuose.
1976 F. Blackas išplėtojo realaus verslo ciklo teoriją teigdamas, kad ekonominis augimas ir nuosmukis dažniausiai yra neprognozuojami, nes sunku numatyti būsimą paklausą ir kiek ją sugebės patenkinti technologijų plėtros lygis. Jeigu būsimi vartotojų poreikiai ir technologijos būtų žinomi, pelnas ir atlyginimai augtų laipsniškai ir nuolat. Pasak F. Blacko, ekonomika auga, kai technologijų lygis tenkina paklausą, o nuosmukį lemia technologijų ir paklausos neatitikimas.
Kiti F. Blacko sukurti svarbūs matematiniai modeliai: 1973 su Jacku Treynoru – Treynoro-Blacko vertybinių popierių pasirinkimo, 20 a. 9 dešimtmetyje su Emanueliu Dermanu ir Billiu Toyʼumi – Blacko-Dermano-Toyʼaus išvestinių finansinių priemonių palūkanų normų, 1990 su Robertu Littermanu – Blacko-Littermano aktyvų paskirstymo, 1991 su Piotru Karasinskiu – Blacko-Karasinskio palūkanų normų struktūros.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Kapitalo-turto kainodaros modelis: kai kurie empiriniai testai (The Capital-Asset Pricing Model: Some Empirical Tests, su Michaeliu C. Jensenu ir M. S. Scholesu, 1972), Verslo ciklai ir pusiausvyra (Business Cycles and Equilibrium 1987), Bendrosios pusiausvyros tyrimas (Exploring General Equilibrium 1995).
Apdovanojimai
1994 Tarptautinė finansų inžinierių asociacija (įsteigta 1992, nuo 2013 Tarptautinė kiekybinių finansų asociacija) F. Blackui skyrė Metų finansų inžinieriaus apdovanojimą.
Atminimo įamžinimas
Nuo 1998 veikia Tarptautinės kiekybinių finansų asociacijos padalinys Fisherio Blacko memorialinis fondas. 2002 Amerikos finansininkų asociacija (įkurta 1939) įsteigė jo vardo premiją (vieną svarbiausių finansų srityje, teikiamą nuo 2003 kas dvejus metus) jauniesiems tyrėjams už originalius mokslinius tyrimus, susijusius su finansine praktika.
L: P. Mehrling Fisher Black and the Revolutionary Idea of Finance Hoboken 2005.