fjòrdas (norv. fjord), siaura gili ilga jūros įlanka aukštais skardingais krantais, kuriuos suformavo tektoniniai procesai, upių erozija, ledynų egzaracija. Ilgis iki kelių šimtų kilometrų, gylis iki 1000 m (kai kurie fjordai dar gilesni). Žiotyse būna slenksčių. Vandens masė sluoksniuota; didelio biologinio produktyvumo. Patogūs laivybai. Daug fjordų Skandinavijos pusiasalio pakrantėse (Sognefjordenas, Trondheimsfjordenas, Himmerfjärdenas), Grenlandijoje (Strømfjordas), Islandijoje (Ísafjarðarðjúpas, Eyjafjörðuras), Aliaskoje, Ugnies Žemėje, Naujojoje Zelandijoje. Fjordais vadinamos ir kai kurios seklios siauros, moreninėse nuogulose susidariusios Švedijos, Danijos, Vokietijos krantų įlankos. Panašios kaip fjordai sąrangos, bet mažesnės įlankos, susidariusios lygumų pakrantėse, vadinamos fjerdais.
Nordfjordenas (Norvegija)
Laksefjordeno (vienas didžiausių Norvegijoje) pakrantė
-fiordas; -fiordai
476
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.