flebtas (phlebitis < gr. phleps, kilm. phlebos – vena), venos uždegimas. Jį sukelia infekcija, į veną patekusios dirginamosios medžiagos: hipertoniniai tirpalai, kai kurie vaistai, bakterijų ir kiti toksinai. Rečiau flebitą sukelia venoje susidarę trombai, radioaktyvioji spinduliuotė, trauma. Dažniausiai flebitas pažeidžia varikozines kojų venas, rečiau – rankų, kepenų ir kitų vidaus organų venas. Paprastai flebitas yra infekcinių ligų, infekuotų žaizdų, rožės ir kitų pūlinių uždegimų komplikacija. Iš gretimų audinių plintanti infekcija sukelia periflebitą, vėliau – flebitą. Žalojančiam veiksniui iš pradžių pažeidus endotelį, prasideda endoflebitas, vėliau visos sienelės uždegimas – flebitas ir periflebitas. Flebitas dažnai sukelia pažeistos venos trombozę – tromboflebitą. Dažniausiai sunku nustatyti, kas atsirado pirmiau – flebitas ar trombozė. Flebito simptomai: sukietėjusios, skausmingos juostos išilgai pažeistos venos, oda apie ją karšta, paraudusi. Po flebito vena lieka sustorėjusiomis sienelėmis, susiaurėjusi, kartais visai užanka. Gydoma priešuždegiminiais vaistais, antikoaguliantais, infekcinis flebitas – ir antibiotikais. Sergantieji didžiųjų venų flebitu kartais operuojami.
2289
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.