fòlio rūgšts, pteroilglutãmo rūgšts, vitamnas BC, vitamnas B9, C19H19N7O6, 2‑amino‑4‑hidroksipteridino (pav., a), p‑aminobenzenkarboksirūgšties (b) ir glutamo rūgšties (vienos ar kelių; c) junginys. Oranžiškai geltoni kristalai. Sintetina augalai ir kai kurie mikroorganizmai (mielės, žarnų bakterijos). Ląstelėje folio rūgštis redukuojama, susidaro tetrahidrofolio rūgštis – aminorūgščių, nukleotidų ir kitų junginių apykaitos fermentų kofermentas. Žmogaus organizmo paros norma 0,2 mg, nėščiųjų ir maitinančių moterų – 0,8 mg folio rūgšties.
folio rūgštis
Stokojant folio rūgšties sutrinka deoksiribonukleorūgšties (DNR) sintezė kaulų čiulpų ląstelėse, susergama megaloblastine mažakraujyste (gydoma folio rūgštimi). Folio rūgšties struktūrinis analogas aminopterinas vartojamas leukozei gydyti. Folio rūgšties sintezę slopina antibakteriniai vaistai sulfamilamidai (p‑aminobenzenkarboskirūgšties analogai). Daugiausia folio rūgšties yra kepenyse, inkstuose, mėsoje, mielėse bei augalų lapuose.
2519
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.