de Sá de Miranda Francisco (Fransiskas de Sa de Miránda) 1481 08 28 (kituose šaltiniuose – 1485 10 27)Coimbra 1558 03 15 (kituose šaltiniuose – 1558 05 17)Quinta da Tapada (Bragos apygarda), portugalų rašytojas. Rašė ir ispanų kalba. Mokėsi graikų, lotynų kalbų, filosofijos Coimbros Šv. Kryžiaus vienuolyno kolegijoje. Lisabonos universitete studijavo teisę (manoma, nuo apie 1505). Dirbo karalių Emanuelio I ir Jono III Pamaldžiojo rūmuose (iki apie 1530). 1521–26 keliavo po Italiją, Ispaniją. Daug įtakos jo kūrybai turėjo bendravimas su italų rašytojais (V. Colonna, P. Bembo, L. Ariosto). F. Sá de Miranda į portugalų poeziją įvedė vadinamąjį petrarkizmo stilių, naujų žanrų, strofos formų (elegiją, kanconą, sonetą, oktavą). Poezijai (eilėraščių rinkinys išspausdintas 1595) būdinga meilės tema, glausta, aiški poetinė kalba, melancholiška nuotaika. Sukūrė eiliuotų laiškų (juose aukštinama aristokratijos tradicinės etinės vertybės), prozinių komedijų (Svetimšaliai / Estrangeiros, parašyta 1528, išspausdinta 1559, Pagyrūnai / Vilhalpandos, parašyta 1530 arba 1538, išspaudinta 1560), tragediją Kleopatra (Cleópatra, išliko fragmentų). Kūryboje reiškiama humanistinės nuostatos, individualizmo principai, būdinga alegorija, didaktinės literatūros stilistika, smerkiama visuomenės dorovinis nuosmukis, kritikuojama diduomenės ydos (išnaudojimas, korupcija, liguistas turtų troškimas), Portugalijos teisinė sistema, kolonijinė politika, idealizuojama žemdirbių gyvenimas.
2271