Martínez de la Rosa Francisco (Fransiskas Martnesas de la Rosà) 1787 03 10Granada 1862 02 07Madridas, ispanų rašytojas, filosofas, valstybės veikėjas. Granados universitete sudijavo teisę. Nuo 1805 Granados universiteto filosofijos profesorius. Per Ispanijos nacionalinį išsivadavimo karą (1808–1814) leido patriotinį laikraštį Diario de Granada. Už liberalių idėjų skleidimą 1814–20 ištremtas į Afriką. 1820–22, 1837–61 (su pertraukomis) Kortesų deputatas. 1820–23 ir 1834–35 – Ispanijos ministras pirmininkas; buvo nepopuliarus ir tarp konservatorių, ir tarp liberalų. 1844–46 Ispanijos ambasadorius Prancūzijoje, 1848–49 – Romos Respublikoje. Ankstyvajai kūrybai būdinga klasicizmas, vėliau pasuko į romantizmą. Žymiausi kūriniai: neoklasicistinio stiliaus eilėraščiai Elegija hercogienės de Frijas mirčiai (Elegia a la muerte de la duquesa de Frías 1811), Ką gali tarnyba (Lo que puede un empleo 1812), tragedija Padiljos našlė (La viuda de Padilla 1814), komedija Mergaitė namie ir mama su kauke (La niña en la casa y la madre en la máscara 1821), istorinė drama Abenas Humėja (Aben Humeya 1830), romantinė pjesė Sąmokslas Venecijoje (La conjuración de Venecia 1834), istorinis romanas Donja Isabelė de Solis, Granados karalienė (Doña Isabel de Solís, reina de Granada 1837), esė rinkinys Ispanijos politikos eskizai (Bosquejo de la politíca de España 1855).
2440