Reuter Fritz (Fricas Ròiteris) 1810 11 07Stavenhagen (Meklenburgas) 1874 07 12Eisenach, vokiečių rašytojas. Realistas. Daugiausia rašė vokiečių žemaičių tarme. 1831–32 studijavo teisę Rostocke ir Jenoje. Dėl narystės studentų korporacijoje Germania 1833 suimtas, nuteistas mirti. 1837 mirties nuosprendis atšauktas, nuteistas 30 m. kalėti griežto režimo kalėjimuose; 1840 paleistas. 1842–45 žemės ūkio praktikantas Meklenburgo dvaruose. 1850 apsigyveno Treptowe (dabar Altentreptowas), dirbo privačiu mokytoju. 1853 išrinktas miesto deputatu. Nuo 1856 kaip laisvasis rašytojas gyveno Neubrandenburge, nuo 1863 – Eisenache. Vėlyvuoju gyvenimo periodu jam buvo artimos tautinio liberalizmo, vokiečių tautos vienybės ir politinės laisvės idėjos. Išgarsėjo humoristinių eilėraščių rinkiniu Garsai ir rimai (Läuschen un Rimels 1853), kuriuo įtvirtino vokiečių žemaičių tarmės, kaip literatūrinės kalbos, vartojimą. Poemoje Be pastogės (Kein Hüsung 1858) aprašoma dramatiškas samdinio likimas, socialiniai kontrastai, kritikuojama dvarininkų savivalė. Reikšminga kūrybos dalis – autobiografinė trilogija Senos istorijos (Olle Kamellen), kurią sudaro romanai Iš prancūzmečio (Ut de Franzosentid 1859), Iš mano kalinimo laikų (Ut mine Festungstid 1862) ir Iš mano darbo žemės ūkyje laikų (Ut mine Stromtid 3 dalys 1862–64). Pastarajame romane iškyla plati 19 a. pirmos pusės Šiaurės Vokietijos visuomenės panorama, tikroviški įvairių socialinių sluoksnių personažai – junkeriai, dvaro inspektoriai, valstiečiai, pirkliai, dvasininkai, teisininkai, samdiniai, išryškinama savitos jų išorės ar charakterio detalės, archetipiniai bruožai. Kūriniams būdinga liaudiškumas, rimtumo ir komiškumo dermė, humoras, ironija; šmaikščios, anekdotiškos situacijos derinamos su filosofiniais apmąstymais, žymu rezignacinės nuotaikos. Dar parašė romanus Jo Šviesybė Diorchleuchtingas (Dörchläuchting 1866), Kelionė į Konstantinopolį (De Reis’ nah Konstantinopel 1868), apsakymų (rinkinys Šnur mur / Schnurr‑Murr 1861), pjesių, satyrinių ir humoristinių poemų.
2931