Kuršáitis Frydrichas (vok. Friedrich Kurschat) 1806 04 24Noragėliai (Pakalnės apskr.) 1884 08 23Krantas (nuo 1946 rus. Zelenogradsk, Kaliningrado sr.; 1884 08 27 palaidotas Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, evangelikų liuteronų kunigas, kultūros veikėjas. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu kūrėjų. Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras (1875), Karališkosios čekų mokslų draugijos narys korespondentas (1883; už nuopelnus lituanistikai).
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Noragėlių pradžios mokykloje pas tėvą Mikelį Kuršaitį. Iki 1834 mokytojavo ir dirbo ūkio raštinėje pas superintendentą Joną Kristijoną Mejerį. 1836 baigė Elbingo gimnaziją. 1844 baigė Karaliaučiaus universitetą (teologijos studijas), lankė M. L. Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą. 1844 įšventintas kunigu, iki 1884 Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. 1849–80 politinio savaitraščio Keleivis redaktorius (beveik vienas ir rašė). Suredagavo (atnaujindamas kalbą) ar išvertė svarbiausias religines knygas lietuvių kalba: Biblijos lietuvišką vertimą (1858, 1865; vėliau daug kartų perspausdinta), katekizmą (1841), oficialų giesmyną (1841), giesmynus lietuvių mokykloms (1853) ir lietuvių kariams (1854), naują Augsburgo konfesijos leidimą (1855). Šie veikalai vėliau perspausdinti daug kartų.
Frydrichas Kuršaitis (fotoatvirukas)
Į lietuvių kalbą vertė giesmes, pats jas kūrė; sudarė ir išleido giesmynėlį mokykloms Suglaudimas giesmjų... (64 giesmės), Giesmių bey maldų knygos karališkojo Prusų vaisko kareiviams ir kitiems. 1843 Berlyne išleido M. L. Rėzos veikalo Dainos: oder litthauische Volkslieder peržiūrėtą ir pataisytą antrąjį leidimą. Mažojoje Lietuvoje organizavo lietuviškų knygų prenumeratą, sukaupė gausią biblioteką. 1872, 1874 ir 1875 lietuvių kalbos studijų reikalais lankėsi Lietuvoje, bendravo su M. Valančiumi, A. Baranausku, A. Schleicheriu, susirašinėjo su S. Daukantu ir kitais, Didžiosios Lietuvos veikėjams padėdavo įsigyti lietuviškos ir lituanistinės literatūros.
Pedagoginė veikla
1841–83 buvo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vedėjas; profesorius (1865). Išplėtė seminaro programą: klausytojus (būsimus lietuviškų parapijų mokytojus ir kunigus) skatino rengti lietuvių kalbos mokslinius tyrinėjimus, originalius pamokslus, įvedė šnekamosios lietuvių kalbos kursą, papildė gramatikos programą. Pratyboms naudojo savo paties parengtus kalbos mokslo vadovėlius, K. Donelaičio kūrinius ir lietuvių liaudies dainas iš M. L. Rėzos parengto rinkinio (1825). Išugdė žymių Mažosios Lietuvos filologų; tarp jų – sūnėnas A. T. Kuršaitis, Matthiasas Lackneris (1835–1926), Jonas Pipiras (1833–1912), E. J. Schiekoppas, Kristupas Sturys (1821–91).
Veikalai
Parašė veikalą Lietuvių kalbos tyrinėjimai (Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache 2 dalys 1843–49). Pirmojoje veikalo dalyje pateikti būdingiausi vokiečių kalbos prielinksniniai posakiai ir jų atitikmenys lietuvių kalba, antrojoje (Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas / Laut‑ und Tonlehre der littauischen Sprache, 2014 į lietuvių kalbą išvertė A. Tekorius) pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
F. Kuršaičio veikalo Lietuvių kalbos gramatika (Grammatik der littauischen Sprache 1876) antraštinis puslapis
Svarbiausiame 476 psl. veikale Lietuvių kalbos gramatika (Grammatik der littauischen Sprache 1876, 2013 į lietuvių kalbą išvertė A. Tekorius) iki J. Jablonskio išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos paplitimo ribas (pridėtas žemėlapis), vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje, sąsajas su prūsų ir latvių kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. Apibūdino lietuvių kalbos fonetiką ir akcentologiją (F. Kuršaičio priegaidžių ženklai – akūtas, cirkumfleksas, gravis – vartojami ir dabar), aprašė žodžių darybą ir kaitybą, kiek siauriau – sintaksę. Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbta 25 dainos su melodijomis.
Dviejų dalių Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache dalis 1 Deutsch‑littauisches Wörterbuch 2 tomai 1870–74; dalis 2 Littauisch‑deutsches Wörterbuch 1883) laikomas geriausiu Mažojoje Lietuvoje parengtu žodynu, jis reikšmingas lietuvių kalbotyros raidai: medžiaga rinkta daugiausia iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių, remtasi vakarų aukštaičių tarme, lietuviški žodžiai sukirčiuoti, pažymėtos priegaidės, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras.
R: F. Kuršaitis Lietuvių kalbos gramatika 1876 / parengė B. Kabašinskaitė Vilnius 2013; F. Kuršaitis Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas / parengė B. Kabašinskaitė Vilnius 2014. L: Fridricho Kuršaičio autobiografija / Žmonės ir kalba Vilnius 1977; V. Drotvinas Fridrichas Kuršaitis ir jo „Lietuvių kalbos gramatika“ / Žmonės ir kalba Vilnius 1977; Duomenys F. Kuršaičio biografijai / parengė V. Drotvinas / Lietuvių kalbotyros klausimai 1996 t. 36.
2069
2271