fùnkcija (lot. functio – atitikimas, įvykdymas), muzikos kūrinio elementų (garsų, akordų, trukmės vienetų ir kita) vaidmuo, ryšys, tarpusavio priklausomybė. Skiriama tonacinės, modalinės, ritminės (metrinės), faktūrinės, struktūrinės (kompozicinės) ir kitos funkcijos. Tonacinės funkcijos – garsų ir akordų reikšmės mažoro ir minoro tonacijose. Svarbiausios yra tonikos (T), dominantės (D) ir subdominantės (S) funkcijos. Tonacinės funkcijos gali būti pastoviosios ir kintamosios, harmoninės ir melodinės. Modalinės funkcijos – nevienodas muzikinių garsų pastovumo ar veržlumo laipsnis senovinėmis dermėmis pagrįstoje melodikoje. Ritminės (metrinės) funkcijos – tolygių laiko trukmės atkarpų (taktų) nevienodas reikšmingumas metriniame (dažniausiai 8 taktų) periode. Pagal metrinių akcentų stiprumą skiriami sunkieji ir lengvieji taktai. Faktūrinės funkcijos – daugiabalsės muzikos atskirų balsų vaidmuo (pagrindinis, kontrapunktuojantis, figūracinis ir kiti balsai). Struktūrinės (kompozicinės) funkcijos – muzikos kūrinio formos atskirų dalių paskirtis (tematizmo eksponavimas, plėtojimas, užbaigimas ir kita). Pagal atskirus muzikos kūrinio analizės aspektus dar gali būti skiriamos dramaturginės, tembrinės ir kitos funkcijos.
2309
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.