Fùta Tòras, teokratinė islamo valstybė (imamatas), 18 a. pabaigoje–19 a. gyvavusi dabartinio Senegalo ir Mauritanijos teritorijoje. Gyventojai – fulbiai ir tukulerai.
Fulbių animistų Denanke dinastijos valdomame Senegalo vidurupio slėnio regione 1769 kilo gyventojų musulmonų maištas, paskelbtas džihadas, jo vadovą Sulaymaną Balą įkvėpė Futa Džalono islamo valstybės pavyzdys. 1776 nuvertus Denanke dinastiją įkurta Futa Toro valstybė. 1776 žuvus Sulaymanui Balui jo įpėdiniu išrinktas islamo teologas Abdulas Kaderas, jam suteiktas almamo titulas. A. Kaderas konsolidavo valdžią, stiprino islamo įtaką vakarų ir pietvakarių kryptimi (gretimų volofų Valo ir Kajoro valstybių valdovai priėmė A. Kadero islamo aiškinimą), sostine paskelbė Thilogne. Futa Toras vykdė agresyvią politiką kaimynų atžvilgiu: nugalėjo Braknos ir Trarzos emyratus (dabartinės Mauritanijos pietuose), kurie grobė Futa Toro gyventojus nemusulmonus parduoti į vergiją, o musulmonus vertė mokėti duoklę.
Futa Toro kariuomenė žygyje (Ambroise’o Tardieu raižinys iš Gaspard’o Théodore’o Mollieno knygos Voyage dans l'intérieur de l'Afrique aux sources du Sénégal et de la Gambie..., išleista 1820 Paryžiuje)
1790 Kajoro valdovui grįžus prie tradicinio islamo 1796 Futa Toras sudarė sąjungą su Džolofo valstybe ir surengė karo žygį į Kajorą. Futa Toro kariuomenė buvo sumušta, A. Kaderas paimtas į nelaisvę (vėliau paleistas), džihado judėjimas nuslopo. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje A. Kaderas konfliktavo su Saint-Louise įsikūrusiais prancūzais dėl prekybos ir muitų, t. p. vergų grobimo (uždraudė imti į vergiją Futa Toro gyventojus, gabenti vergus per imamato teritoriją). 1806 žuvus A. Kaderui centrinės valdžios įtaka sumenko.
Futa Toro almamą iš 4 giminių atstovų skyrė rinkimų taryba, reali valdžia priklausė provincijų vadams. Nuolatinė rinkikų ir kandidatų koalicijų kova paspartino almamo institucijos nuosmukį. Jos autoritetas dar labiau sumenko per Tukulerų valstybės įkūrėjo Chadžo Umaro Tallio (gimęs Futa Tore) 1852–64 vykdytą džihadą. Umaro Tallio pastangoms prijungti Futa Torą prie Tukulerų valstybės kelią užkirto regione siekiantys įsitvirtinti prancūzai. 1890–91 Prancūzijai vykdant autonominių valstybių šiame regione likvidavimo kampaniją ir 1891 žuvus paskutiniam faktiniam Futa Toro aukštutinės dalies valdytojui Abdului Bokarui Kanui Prancūzija perėmė imamato teritorijos kontrolę (Prancūzijos Vakarų Afrika).
3197