gãbras (pagal Gabbro vietovės Italijoje vardą), magminė intruzinė bazinės sudėties uoliena. Susidaręs iš klinopirokseno, bazinio (kalcio) plagioklazo, nedidelio kiekio ortopirokseno, olivino, granato, kvarco mineralų. Struktūra kristalinė – gabrinė, ofitinė. Spalva nuo tamsiai pilkos iki juodos. Atmainos: ortopirokseninis, olivininis, raginukinis, granatinis gabras. Sudaro silus, lakolitus, daikas, sluoksnius sluoksniuotose intruzijose. Gabruose gali būti chromo, nikelio, vario, kobalto, titano, platinos, aukso, sidabro telkinių. Naudojamas statybai, apdailai, skulptūroms. Randamas Žemės plutoje; stambiausios gabro intruzijos: Bushveldo kompleksas (Pietų Afrikos Respublika), Didžioji daika (Zimbabvė), Stillwaterio kompleksas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Lietuvos kristaliniame pamate yra Randamonių masyvas, kurio sudėtyje yra gabro. Paviršiuje dažni gabro rieduliai.
2916
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.