Gaižuvà, 13–14 a. lietuviškas valsčius (vadintas ir žeme). Rytuose ribojosi su Paštuvos žeme, šiaurėje – su Ariogalos ir Pernaravos valsčiais, pietuose siekė Nemuną, vakaruose – Dubysos upę.
Gaižuvą nuolat puldinėjo Vokiečių ordinas, siekdamas atskirti Žemaitiją nuo likusios Lietuvos: 1292 (tada gindamasis žuvo didžiūnas Jezbutis), 1294, 1348, 1352, 1365, 1367, 1370, 1371, 1372, 1375, 1379. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose Gaižuva dar minima 14 a. 9 dešimtmetyje.
Nusiaubta Gaižuva vėliau nustojo būti atskiru administraciniu vienetu. 15 a. diduma jos teritorijos prijungta prie Vilkijos valsčiaus. 16 a. minimas Gaižuvos dvaras.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.