Gajanos gamtinis žemėlapis
Gajãnos gamtà
Reljefas
Gajanos pakrantėje 16–65 km pločio pelkėta akumuliacinė žemuma (per potvynius dalis jos užliejama). Į pietus nuo žemumos – kalvota smėlio plynaukštė (užima apie 14 % Gajanos teritorijos). Šalies šiaurės vakaruose yra Merume’o kalnai, vakaruose – Pakaraimos kalnagūbris (didžiausias aukštis 2810 m – Roraimos kalnas, Venesuelos ir Brazilijos pasienyje). Gajanos pietvakarinę ir pietrytinę dalį užima savanos; didžiausią savaną (vadinama Rupununi), esančią Gajanos pietvakarinėje dalyje, iš rytų į vakarus kerta Kanuku kalnai. Gajanos pietiniame pakraštyje, palei sieną su Brazilija – Serra Acaraí kalnų pakraštys.
Klimatas
Klimatas subekvatorinis. Aukščiausia temperatūra 29–32 °C, žemiausia – 21–24 °C. Kritulių pakrantėje iškrinta 2030–2540 mm, kitoje dalyje – 1500 mm per metus; lyja daugiausia balandį–rugpjūtį ir lapkritį–sausį. Ištisus metus nuo vandenyno pusės pučia pasatas.
Vidaus vandenys
Upės vandeningos; didžiausios – Essequibo, Demerara, Berbice’as, Courantyne’as. Upių aukštupyje ir vidurupyje daug slenksčių ir krioklių (Kaieteuro krioklys, Orinduiko); Essequibo estuarijoje yra salų. Pakrantės žemumoje – melioracijos kanalų sistema. 18 mažų ežerų.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geležžemiai, rūgštžemiai, blizgažemiai, pakrantės žemumoje – durpžemiai.
Augalija
Miškai užima 77 % Gajanos teritorijos. Drėgnieji atogrąžų miškai (selva), pajūryje – mangrovės.
Gyvūnija
Gausu žinduolių (tapyrų, jaguarų, ocelotų, beždžionių, tinginių, kapibarų, šarvuočių), paukščių (grifų, kolibrių, tulžių, ibių, tinamų), roplių (kaimanų, anakondų, iguanų), žuvų.
Aplinkos apsauga
Kaieteuro nacionalinis parkas.
Gajanos konstitucinė santvarka
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.