garantija

garántija (pranc. garantie < garantir – laiduoti), vienašalis fizinio ar juridinio asmens (garanto) įsipareigojimas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui tam tikromis sąlygomis visiškai ar iš dalies įvykdyti kokias nors prievoles (pinigines, daiktines ir kitas) ar atlyginti nuostolius. Garantu gali būti valstybė ar jos institucija, bankas, bendrovė, įstaiga, aukštesnė pagal pavaldumą organizacija, privatus asmuo. Pvz., bankas, finansinė bendrovė ar kita gali garantuoti kito fizinio ar juridinio asmens (už kurį garantuojama) kreditoriui sumokėti nustatytą pinigų sumą skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Garantas padengia tik tą skolos (paskolos) dalį, kurios nepadengia skolininkas, ir tik tada, kai jis negali to padaryti savo lėšomis (pvz., tampa nemokus). Perdraudimo įmonė, prisiimdama draudimo riziką, garantuoja galimų nuostolių atlyginimą. Darbdavys įsipareigoja įvykdyti darbo sutartyje numatytas garantijas (suteikti darbuotojui atostogas, mokėti atlyginimą už mokymosi laikotarpį ir kita). Garantija nustatoma įstatymu, sutartimi ar taisyklėmis. Garantija turi turėti rašytinę formą.