garigà (pranc. garrigue), Viduržemio pajūrio biomas. Augalų bendrijos įsikuria vidutiniškai, labai išplautuose ir daug kalcio turinčiuose dirvožemiuose. Gariga susidaro miškų vietoje dėl žmogaus ūkinės veiklos. Medžių rūšys, pvz., akmeninių ąžuolų (Quercus ilex) miškas, augantis ant karbonatinės uolienos, išnyksta dėl ilgamečio kirtimo, gaisrų, intensyvaus ganymo. Įsigali žemaūgiai (iki 50 cm) visžaliai dygliuoti krūmokšniai, puskrūmiai, palmių nykštukių (Chamaerops humilis) bendrijos, kvapūs rozmarinai, čiobreliai. Gausu šakniastiebinių, stiebagumbinių, svogūninių augalų. Karštuose sausuose biotopuose augalija yra žemesnė. Augalijos fotosintezę vasarą ir rudenį riboja maisto medžiagų ir vandens trūkumas. Didžiąją dalį paklotės sudaro per sausrą numetami lapai.
garigoje vyrauja žemaūgės augalų bendrijos (Korsika)
2544
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.