gavendà (lenk. gawęda), lenkų literatūros žanras. Prozos ar eiliuotas kūrinys, susijęs su bajoriškosios kultūros, sarmatizmo sklaida. Iki 19 a. daugiausia funkcionavo kaip nutikimų žodinis pasakojimas, perteikiamas įvairiomis progomis: per šventes, užstalėje, po medžioklių ir kitomis. Nuo 19 a. pradžios gavenda pradėta naudoti grožinėje literatūroje – H. Rzewuskio (Soplicos prisiminimai / Pamiątki Soplicy 1839–41), I. Chodzkos, K. Gaszyńskio, V. Sirokomlės, W. Polio kūryboje. Būdinga laisva kompozicija, šnekamosios kalbos stilius, siužeto nukrypimai, kreipiniai į skaitytoją, humoristiniai intarpai, su dvarelių gyvenimu susijusi tematika. Gavendos stilizacijų yra A. Mickevičiaus (Ponas Tadas, baladės), A. Dygasińskio, K. Junoszos-Szaniawskio, M. Wańkowicziaus, S. Vincenzo ir kitų rašytojų kūriniuose.
778
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.