Gelderland

Gelderland (Gederlandas), provincija Nyderlandų vidurinės dalies rytuose. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Vokietija, pietuose – su Limburgo, Šiaurės Brabanto, vakaruose – su Utrechto, Šiaurės Olandijos, šiaurės vakaruose – su Flevolando, šiaurėje – su Overijsselio provincijomis.

Nijmegen

Plotas 5136 km². 2,15 mln. gyventojų (2024). Centras – Arnhemas (167 600 gyventojų, 2024). Didžiausias miestas – Nijmegenas (187 000 gyventojų, 2024); kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Apeldoornas (141,3), Ede (79,4), Zutphenas (40,1), Barneveldas (35,8). Gyventojų tankis 433 žm./km². Miesto gyventojų 87,7 % (2023).

Pietinėje Gelderlando dalyje teka Masas, Reino deltos šakos Waalis ir Žemutinis Reinas; nuo Žemutinio Reino atsišakojęs IJsselis teka į šiaurę. Regionas tarp Waalio ir Žemutinio Reino vadinamas Betuwe (žymus derlingomis žemėmis ir sodais); į šiaurę nuo Betuwės ir į vakarus nuo IJsselio yra Veluwe (nederlingos žemės, miškai, viržynai), į rytus nuo Ijsselio – Achterhoekas. Paviršius žemas (pietinėje dalyje 5–10 m), Betuwėje ir Achterhoeke daugiausia lygus, Veluwėje aukštesnis, yra moreninių kalvų. Didžiausias aukštis 110 metrų. Klimatas vidutinių platumų jūrinis; sausio vidutinė temperatūra 2,5 °C, liepos 22,5 °C, per metus iškrinta 830–950 mm kritulių. Auginama obelys, kriaušės, vyšnios, braškės ir kitos uogos (daugiausia Betuwėje), javai, bulvės (daugiausia Achterhoeke), veisiama galvijai, naminiai paukščiai. Maisto (pieno, mėsos pramonė), chemijos ir farmacijos, mašinų gamybos pramonė. Veluwezoomo (įkurtas 1930) ir Hoge Weluvės (įkurtas 1935) nacionaliniai parkai.

sodas Betuwės regione

Istorija

11 a. susikūrė Gelderno grafystė, apėmusi žemes į pietus ir rytus nuo dabartinio Gelderlando, centras buvo pilis dabartinio Vokietijos miesto Gelderno vietoje (iš čia kilo Gelderlando pavadinimas). Iki 13 a. Gelderno grafai prisijungė Betuwės ir Weluvės sritis, Zutpheno grafystę; 1247 grafystei atiteko Nijmegeno miestas. 1339 grafystė tapo hercogyste. 1543 hercogystė atiteko Karoliui V (kaip jam pavaldi provincija) ir pagal 1549 Pragmatinę sankciją tapo Burgundijos apygardos dalimi (didžiąją jos dalį sudarė Nyderlandų 17 provincijų). 1579 Gelderno provincija pasirašė Utrechto uniją ir tapo Jungtinių Provincijų dalimi. Geldernas priklausė Gelderlandui iki 1587, vėliau atiteko Habsburgams.