garvežys (1925, Jungtinės Amerikos Valstijos)
geležnkelių transpòrtas, transporto sudėtinė dalis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais. Geležinkelių transportas yra pigesnis už kitas transporto rūšis, vienu sąstatu galima vežti daug krovinių (iki apie 10 000 tonų). Kroviniai daugiausia vežami tolimaisiais ir vidutiniais atstumais, keleiviai – dar ir priemiestiniais maršrutais.
Geležinkelių transportas pasaulyje
Europos geležinkelių žemėlapis
Pasaulyje geležinkeliais pervežama apie 10 % visų krovinių (apie 60 % visų sausuma vežamų krovinių) ir apie 6 % visų keleivių (21 a. pradžioje). Daugiausia vežama nafta ir jos produktai, mediena, metalai. Kai kurių šalių geležinkeliais pervežtų krovinių apimtys, keleivių skaičius, krovinių ir keleivių apyvarta parodyta 1–4 lentelėse.
1
2
7
6
Geležinkelių transportas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji geležinkeliai buvo nutiesti 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje. 1862 pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas–Vilnius ir Vilnius–Virbalis. 1863 iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72 100 tonų ir gauta 79 400 tonų krovinių. 19 a. 8 dešimtmečio pradžioje Liepojos–Romnų geležinkeliu iš Ukrainos į Liepojos uostą pradėta vežti grūdus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą geležinkeliais buvo vežama didžioji dalis kariuomenei skirtų maisto produktų ir amunicijos; karo reikmėms nutiesta daug naujų geležinkelių. 1919 Lietuvos vyriausybė perėmė iš Vokietijos geležinkelių tinklą (daug ruožų buvo sugadintų, stočių inventorius išgrobstytas), išsinuomojo garvežių, keleivinių, bagažo, prekinių ir atvirųjų vagonų. Tais pačiais metais pradėtas traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp Senamiesčio ir Panemunės, plačiuoju – iš Kaišiadorių į Radviliškį. 1919 Lietuvos geležinkelių ilgis buvo 943 km, riedmenų ūkį sudarė išsinuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių, 57 prekiniai vagonai (dauguma pasenę). 3–4 dešimtmečiais nupirkta naujų modernesnių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisių. Sutrumpėjo kelionių geležinkeliais laikas. Keleivių pervežimas plačiaisiais geležinkeliais kasmet didėjo: 1919 buvo pervežta 220 309, 1920 – 990 500, 1921 – 1 684 700, 1922 – 2 108 700 keleivių (iš jų 76 400 tarptautiniais maršrutais).
1923 atgavus Klaipėdos kraštą ir Klaipėdos uostui tapus Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi 1925 iš viso Lietuvoje keleivių pervežta 3 676 500 (tarptautiniais maršrutais – 307 800). Nuo 1926, pradėjus kursuoti autobusams, vėliau dėl ekonominės krizės geležinkeliais keleivių buvo pervežama mažiau (pavyzdžiui, 1930 pervežta 2 716 600, 1933 – 1 957 700).
Sumažėjus krizės padariniams ir sumažinus vežimo tarifus, keleivių skaičius padidėjo (1937 pasiekė 3 379 700, iš jų 213 600 tarptautiniais maršrutais). Siauraisiais geležinkeliais 1920 keleivių buvo pervežta 157 300, 1921 – 705 700, 1922 – 1 178 600, 1924 – 1 900 400, 1925, Kaune pradėjus kursuoti autobusams, keleivių sumažėjo iki 1 723 400, 1930 (padidinus traukinių skaičių Kauno ruože) padidėjo iki 2 517 100, 1935 uždarius Kauno ruožą pervežta 1 370 600, 1936 – 249 200, 1937 – 292 600 keleivių. Plačiaisiais geležinkeliais vežamų krovinių iki 1931 daugėjo (1919 – 90 900 tonų, 1921 – 778 700 tonų, 1925 – 1 074 600 tonų, 1931 – 1 978 600 tonų), 1932 dėl ekonominės krizės sumažėjo iki 1 437 500 tonų, vėliau vėl daugėjo (1937 – 2 075 300 tonų). Siauraisiais geležinkeliais 1920 krovinių buvo pervežta 224 500 tonų (didžiausią dalį sudarė kroviniai karinėms reikmėms), 1921 – 169 600 tonų, 1925 – 124 900 tonų, 1929 – 188 100 tonų, 1931 – 185 400 tonų, 1932 – 161 800 tonų, 1936 – 250 200 tonų, 1937 – 276 900 tonų.
garvežio traukiamas keleivinio traukinio sąstatas Joniškio geležinkelio stoties teritorijoje (nežinomo fotografo nuotrauka, 1930; Lietuvos aviacijos muziejus)
1939 eksploatacinis geležinkelių ilgis (be Klaipėdos krašto) sudarė 1884 km (plačiųjų – 1409 km, siaurųjų – 475 km), Lietuva turėjo 172 garvežius, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų, 13 automotrisių (visi skirti plačiajam geležinkeliui), plačiųjų geležinkelių krovinių apyvarta buvo 274 mln. tonkilometrių, keleivių – 238 mln. keleivių kilometrų (siaurųjų – atitinkamai 18,5 mln. ir 18 mln.).
1940 Lietuvos geležinkeliai buvo įtraukti į SSRS geležinkelių tinklą. 1941–1944 buvo labai apribotos kelionės traukiniais (vokiečių administracijos leidimus turintys asmenys galėjo važiuoti tik į darbą arba vykdydami tarnybinę užduotį). 1944–1945 buvo atstatytos per karą suniokotos svarbiausios geležinkelių linijos, vėliau pastatyti nauji stočių pastatai Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur, rekonstruota Vilniaus stotis, intensyvaus eismo vietose įrengti antrieji bėgių keliai. 7 dešimtmetyje išardytos mažai naudojamos Joniškėlio–Žeimelio, Jonavos–Ukmergės ir kai kurios kitos siaurojo geležinkelio linijos, 8 dešimtmetyje Utenos–Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas pertvarkytas į platųjį, elektrifikuotos Vilniaus–Kauno, Lentvario–Trakų, Vilniaus–Naujosios Vilnios linijos, visi garvežiai pakeisti dyzeliniais lokomotyvais. Krovinių ir keleivių apyvarta didėjo (5 lentelė). Geležinkelių eksploatacinis ilgis mažai keitėsi (6 lentelė).
3
4
Atkūrus nepriklausomybę geležinkeliai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Jiems eksploatuoti 1991 buvo įsteigta valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai.
1992 europinio standarto geležinkeliu iš Šeštokų į Lenkiją pradėta vežti keleivius, 1994 – ir krovinius. Dėl sumažėjusios gamybos, pasikeitusios prekių ir paslaugų rinkos, pablogėjusių įmonių ryšių gerokai sumažėjo geležinkeliais vežamų krovinių (1990–1999 – 2,6 karto), kasmet vis mažiau buvo pervežama keleivių (7 lentelė). Rusijai panaikinus krovinių tarifų nuolaidas 1999–2000 sumažėjo į Klaipėdos uostą vežamų krovinių. 1990 geležinkeliais buvo pervežta 17,4 %, 1992 – 21,3 %, 1995 – 13,8 %, 1997 – 26,0 %, 2000 – 28,1 %, 2002 – 31,5 % visų krovinių. Didžiąją dalį (50–60 %) sudarė tranzitiniai kroviniai. 1992 geležinkeliais pervežta 0,9 %, 1995 – 2,2 %, 1997 ir 2000 – 2,3 %, 2002 – 2,0 % visų keleivių. 2002 padaugėjo šalies viduje vežamų krovinių, tarptautiniais maršrutais daugiau pervežta keleivių.
Lietuvos geležinkelių žemėlapis
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vagonas
2003 pervežta 43,4 mln. tonų krovinių (tarptautiniai pervežimai – 38,0 mln. tonų, vietiniai – 5,4 mln. tonų). Daugiausia buvo vežama nafta ir jos produktai (44,5 % visų geležinkeliais vežtų krovinių), cheminės ir mineralinės trąšos (14,2 %), juodieji metalai (8,3 %). 2003 geležinkeliais keliavo 7,0 mln. keleivių (6,0 mln. – šalies viduje, tarptautiniais maršrutais – 1,0 mln.). 2003 Lietuvos geležinkeliai eksploatavo 1775,3 km viešojo naudojimo geležinkelių (1753,5 km – 1520 mm, 21,8 km – 1435 mm pločio vėžės), iš jų – 122 km elektrifikuotų. Siekiant išsaugoti ilgiausią Europoje siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai (750 mm pločio vėžė, 67 km ilgis) 2001 įsteigta viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.
2004 priimtas geležinkelių transporto plėtros projektas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje Rail Baltica (pradėtas 2010).
2010 geležinkeliais pervežta 41,7 %, 2015 – 37,8 %, 2018 – 34,4 % visų Lietuvos transporto pervežtų krovinių. Daugiau kaip 20 % sudaro tranzitiniai kroviniai. 2010 ir 2015 pervežta 1,1 %, 2018 – 1,4 % visų keleivių.
2018 eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1910,7 km, iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1787,7 km, 1435 mm pločio vėžės – 123 km, dvikelių geležinkelių ilgis – 451,5 km, iš jų 152,4 km elektrifikuoti. Plačiųjų geležinkelių tinklas Lietuvoje gana tankus – 29 km tenka 1000 km2 teritorijos. Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų. 2023 pradžioje eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1919,2 km.
2023 Lietuvos geležinkeliais pervežta 30,977 mln. tonų krovinių (vidaus vežimas sudarė 13 884 mln. tonų, įvežta į šalį 5,351 mln. tonų, išvežta iš šalies 3,649 mln. tonų, tranzitas sudarė 8,093 mln. tonų).
2024 Lietuvos geležinkeliais pervežta 25,658 mln. tonų krovinių (vidaus vežimas sudarė 16,06 mln. tonų, įvežta į šalį 1,713 mln. tonų, išvežta iš šalies 2,599 mln. tonų, tranzitas sudarė 5,286 mln. tonų).
5
Lietuvos geležinkelių transportas
geležinkeliai; siaurasis geležinkelis