generalgubernãtorius (lot. generalis – bendras, visuotinis + gubernatorius), 1775–1917 Rusijos imperatoriaus vietininkas, skiriamas kelioms gubernijoms, sudarančioms generalgubernatoriją. Turėjo aukščiausiąją civilinę ir karinę valdžią, buvo tiesiogiai pavaldus imperatoriui. Rusijos imperijos pakraščiuose generalgubernatoriaus valdžia dažnai įgydavo karinės diktatūros pobūdį. Lietuva, išskyrus Užnemunę, 1794–1909 buvo valdoma Vilniaus generalgubernatoriaus (1909 ši institucija panaikinta), Užnemunė 1875–1915 – Varšuvos generalgubernatoriaus.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką