Generãlinė gubenija (lenk. Generalne Gubernatorstwo, vok. Generalgouvernement, GG), administracinis politinis vienetas, 1939 10 sukurtas Vokietijos okupacinės valdžios tose Lenkijos žemėse (to meto Kielcų, Krokuvos, Liublino vaivadijos, dalis Varšuvos ir Lodzės vaivadijų), kurios nebuvo prijungtos prie Trečiojo reicho. Gyvavo iki 1945 02.
Generalinė gubernija, kuri apėmė 145 000 km2 teritoriją (gyveno 16,6 mln. žm.), buvo suskirstyta į 5 distriktus: Krokuvos, Radomo, Liublino, Varšuvos ir (nuo 1941 08, kai buvo prijungta dalis Vakarų Ukrainos) Galicijos. Generalgubernatorius H. Frankas rezidavo Krokuvoje.
Įvestas policinis teroro režimas (koncentracijos stovyklos, baudžiamosios ekspedicijos, viešos egzekucijos ir kita). Žydai 1942 uždaryti į getus, vėliau išžudyti koncentracijos stovyklose. Generalinė gubernija tapo pigios darbo jėgos ir žaliavų baze Trečiojo reicho pramonei. Konfiskuotos įmonės tenkino karo reikmes, apie 2 mln. lenkų išvežta priverstinių darbų į Vokietiją, daug jų iškeldinta (1942–43 iš Zamostės krašto – daugiau kaip 100 000 asmenų), Generalinė gubernija pradėta kolonizuoti ir vokietinti (uždarytos lenkų aukštosios ir vidurinės mokyklos, teatrai, muziejai, dauguma bibliotekų) – siekta įgyvendinti „Ost“ plano tikslus.