genèzė (gr. genesis – kilmė, atsiradimas), besivystančio reiškinio tapsmas, kilmė, atsiradimas. Terminas vartotas gamtos ir būties kilmei aiškinti: iš pradžių mitologijoje, kildinusioje pasaulį iš dievų, vėliau filosofijoje ir specializuotose pažinimo srityse (Kanto ir Laplace’o kosmogoninė hipotezė, Darwino rūšių atsiradimo teorija, geologija ir kiti gamtos mokslai). 19 a. genezės kategorija įgijo metodologinę svarbą vystymąsi tiriančiuose moksluose – tai sudarė sąlygas atsirasti genetiniam tyrimo metodui ir specialiosioms mokslo šakoms – genetinei psichologijai, genetinei sociologijai. 20 a. pirmoje pusėje filosofijoje ir psichologijoje buvo svarbi sąmonės formų genezės problema (S. Freudas, J. Piaget). 20 a. pabaigoje M. Foucault išpopuliarino filosofinį genealogijos metodą.
76
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.